Viešbutis

***

Alexėjus liftu pakilo į trečią viešbučio aukštą, kuris visas buvo skirtas nuostabiajai "Slibinų" komandai. Atsirakinęs 50-ą kambarį, Alexas praleido Moncę ir uždaręs paskui save duris, numetė krepšį su apranga ir lagaminą su šmutkėm į kampą.

moncė įėjusi pro duris atsirėmė šikna į spintelę ir greitai nusimovė aukštakulnius.
- alexai, o tu neturėtum... nežinau, dalintis kambarį su kokiu komandus draugu? ar čia visiems atskiri kambariai?-paklausė kažkaip netikėdama tokia prabanga.

Alexas nusijuokė ir numetęs švarką, kaip prikaltasis Jėzus nukrito ant lovos.
- Kiti jo, o aš - kapitonas ir turiu pažinčių,-nusijuokė mėgaudamasis kapitonišku gyvenimu.

- tu matai... aš tai tavęs kapitonu rinkus nebūčiau,-nusijuokė ir purtydama galvą užsiropštė ant tos spintelės. patogiai įsitaisiusi, tabalavo kojom.

- Kooodėl?-paklausė pakėlęs galvą, nes tokio nepalaikymo iš Moncės nesitikėjo.

- nežinau... o tu bent žaist moki?-nusijuokė erzindama vaikina. aišku žinojo, kad jis geriausias, bet kažkodėl labai mėgo iššaukt vyrų nepasiteninimą.

- Eina šikt... kaip žiauriai,-nusijuokė neįsižeidęs kažkaip, nu argi galima pykt ant Monicos?

- kvaily tu... reikėjo atkirst, kad aš nieko neišmanau,-nusijuokė ir nušokusi nuo lovos, ėmė temptis alex už rankos.- eiiiiinam į miestąąąąą...

- Taip tingiuuuu...-maivėsi ir nesistojo niekaip nuo lovos.

- nu einam....-moncė toliau bandė pajundint alexą, bet jis niekaip nejudėjo. jopšikmat, keik sveri, storuli?

- Nu gerai, tuoj pasiimsiu piniginę,-nusijuokė ir atsikėlęs pasiėmė savo piniginę iį lagamino.

- noriu pasišopint, eisi su manim?-paklausė vėl pagriebusi vaikiną už rankos.

- O apatinius pirksi?-nusijuokė išėjęs iš kambario ir jį rakindamas.

- galėsiu nusipirkt vieną kitą komplekčiuką,-nusijuokė laikydamasi alexo.

- Labai gerai,-nusijuokė ir paėmęs merginą už rankos, išėjo iš viešbučio.

Matthew atvykęs į viešbutį nusivarė į savo kambarį. Įžengęs pro duris, pasidėjo savo aprangą ant fotelio ir su kambarioku Andrejum įkalė po stopkę ant drąsos Matt'o pirmosioms varžyboms.

kai grįžo jie į viešbutį, moncė įėjo kambarį ir nusimetus batus, atsisėdo ant lovos.
- nu alexėjau, rimtai nekaip jaučiuos, kai visi kvidičininkai dalinasi kambariais kaip ir priklauso, o tu miegi su savo meiluže,-pasakė atsidususi, ir dėl nesmagumo, ir dėl to baisaus ždžio "meilužė".

Alexėjus įėjęs pasimetė ant stalo raktelius bei piniginę, ir pažvelgęs į Monicą, kaip tupikas pritūpės ant grindų prie Moncės.
- Bet jie už kambarius nemoka, o aš moku, tai vadinasi, tai labai sąžininga... O dėl meilužės, tai žinai, aš tave galiu vest,-pasakė labai rimtai Monicai linkčiodamas.

- alexai, juk žinai, kad aš niekada, niekada netekėsiu. nei už tavęs, nei už kokio kito vyro,-paglostė mielą vaikino snukelį.

Nu, tirli pirli zvanija Moncei.

išgirdusi skambant savo telefoną, moncė pažvelgė į ekraną. pamačius, kad tai danielius, jau norėjo decline spaust, nes siuto ant tų dbiejų kaušų, bet vis dėlto, danielis buvo visai laiku, nes nereiks su alexu kalbėt apie vestuves, jo šeimą ir kitus dalykus, apie kuriuos moncė kalbėt nenorėjo.
- atsiprašau, alexai,-pakėlusi pirštuką parodė "wait" ir atsiliepė.- klausau?

- Sveika, Monce. Galiu tavęs paprašyt vieno dalykiuko?-paklausė iškart pradėdamas.

- prašyt gali, tik nežinau, ar pagelbėsiu,-nusijuokė atsitiesus ir susikėlus koją ant kojos.

- Galėtum paimt šiandien mano katiną ir ryt perduot jį Giselei?-paklausė lipšniu balsu tikėdamasis, kad tokiam atsispirt neįmanoma.