Virtuvė.

-galėtų Danielė jau Chrisą mums atvežt... kiek ten gali juo džiaugtis.. dalintis lai išmoksta..
prisiminė, kad seniai nori ką nors mažo paniūrkyt

- Ai atsiminiau... Tayloras prašė nuo šeštadienio popietės iki sekmadienio popietės pasaugot vaikus,-staiga atsiminęs, pranešė Giselei.

-kaip smaguuuuu... galim ir ilgiau. galim iš vis juos pasiimt, jei jam per sunku vienam juos augint, vistiek panašūs į tave, tai kaip savi...
pasidalinus savo baisiais planais toliau kramsnojo

- Taigi yra motina, kas, kad alkoholikė, vistiek vaikus myli...-nusijuokė vis dėlto šiek tiek užstodamas Karlą.

-tai, kad ji tų vaikų nemačių metus kokius... vargšas Tayloras.. Gal pasikvieskim jį gyvent kartu?

- Taigi gyvena kartu, kaip gali vaikų nematyt?-nusijuokė ir iškart ėmė purtyt galvą, nu dar gražiau, kam čia įnamių dabar reikia.

-nežinau... bet gal jam liūdna, manau reikėtų jį bent kiek laiko priglaust.. taigi baisu..
Gis jau seniai norėjo su dvyniais vienam name pagyvent...

- Nu, paskui sumaišius ne su tuo gult nueisi...-nusijuokė ir pagrasino Giselei pirštu.

-tai nelaimingas liksi tik tu.. bet galėsim gi dalintis po pusę nakties.. labai įdomu..
baisios tos mergos mintys.. Danielis vis bando demonų atsikratyt, o su pačiu baisiausiu tikriausiai vienoj lovoj miegal

- O tu nori, kad aš būčiau nelaimingas?-liūdnai patempė lūpą ir vargšo cūciko žvilgiu nepažiūrėjo į merginą.

-tu būsi laimingas nuo 3.45 iki 8.59... viskas paprasta.. o jei rimtai tai negražiai čia kalbu, reikia burną išsiplaut.. su muilu..

- Taip, prašau, nekantrauju pamatyt tokį reginį...-nusijuokė turėdamas galvoj burnos ploimą muilu.

-kada nors kai prisikaups labai daug baisių kalbų..
palinkčiojus mergina nusižiovavo, tingiai žiūrinėdamasi aplinkui

- Jau ir taip daug jų, man atrodo...-nusijuokė ir nušokęs nuo stalo, pasilenkęs permetė rankas per pečius ir skruostu beveik prisiglaudė prie jos, kažkaip meilumas užėjo.
- Kaip dėl mūsų užvakarykščio barnio? Susitaikom visiškai ir daugiau vienas kitam nepriekaištaujam dėl tų dalykų?-paklausė merginos, kartu ir siūlydamas tiesiog užmiršt.

-bus dar daugiau... man kartais taip norisi keiktis, paskutiniais žodžiais.. nežinau kodėl..
sugyventiniui taip baisiais mazinantis Gis nelabai galėjo ką blogo atsakyt, todėl tik palinkčiojo

- Bet dėl darbo ir maisto tegul būna problema išspręsta, ką? Labai kvailai ten susipykom, visai be reikalo...-šyptelėjo ir toliau nepaleido Giselės iš savo glėbio replių.

-viskas gerai, Danieli.. tikiu, kad tau noris, kad galbūt būčiau namų moteris, bet man neišeina, man negera visada sėdėt vienoj vietoj..
Gis rimtai palinkčiojo, padėdama galvą, Danieliui ant peties

- Nenoriu, kas būtum namų moteris, tik mane erzina greitas maistas, man patinka, kai man ką nors padarai, bent kažkiek mylimas jaučiuos...-nusijuokė ir paglostė Giselės plaukus.

-juk neatnešiau kokio bigmac'o, o kiniečių maistas labai skanus, be to tokio namie nepasidarysi ir aš labai jo norėjau...
rimtai patraukė ją ant tų kiniečių, o šiaip pastebėjus ant stalo dar porą ledukų, vieną kažkaip paiimė ir užmetė Danieliui už maikės.

- Aš nemėgstu kiniečių, o tų ryžių tai išvis... Omg Gisele!-suklykė ir pašoko bandydamas iškratyt leduką iš po maikės.

-nu gi neklyk kaip kokia merga...
Gis nusijuokus, žiūrėjo ką tas Danielius išdarinėja

- Šaltaaaa... O Dieve, kaip šalta,-nusijuokė ir pasivalė pilvą pagaliau išsikratęs ledą.

-taigi grūdinkis... koks tu rusas, jei rytais į eketę nelendi?
atsidariusi šaldytuvą, šustravota Giselė išsitraukė trilitreką raugintų agurkų kurį vos vos nulaikė. Patenkinta pasiimė atidarytuva ir davai tą sloiką atidarinėt

- Juk aš ne rusas, ir niekaip juo nepatapsiu deja...-atsakė ir pasisiūlė Giselei atidaryt tą stiklainį.

-o aš jau beveik Giselija Vasiljeva..
būsimoji rusė, atidavė Danieliui stiklainį, o pati ramiai atsisėdo ant stalo ir įsijungė teliką.