Miegamasis kartu su Vonia

[center]Miegamasis::

Vonios Kambarys::

Atėjusi čia sumetė viską ant žemės, kad vėliau turėtų ką veikt ir greitai apsirengusi nuėjo į apačią.

Giselė susinervinusi, atėjo į kambarį ir pasiemusi vhalatą, nuėjo į vonią, ten persirengė ir grįžusi į kambarį atsisėdo ant lovos.

Charly atsistojo tarpdurį.
-Gisele....

-viskas gerai, Čarli. Atsiprašau aš neturėjau taip elgtis. Po kelių minučių nusileisiu į svetainę. Būk geras leisk man pabūti vienai.
Giselė nusišypsojo.,

Charly apsisuko ir išėjo.

Giselė kelias sekundes kol Čarlis išeidinėjo Giselė vis dar šypsojosi, bet kai nebegirdėjo žingsniu, greitai užrakino duris ir susmuko prie pat jų.

((nusprendžiau, kad vis dėlto nėr ką veikt :DD))

Nu žodžiu tuo metu buvo dienų praėję nuo vyno degustacijos pas Moncę kokios 4-5. Danielius truputį patycharinęs pasaloj, nusprendė, kad galima pradėt ir veikiant kažkokiom stebuklingom prieškalėdinėm galiom ant stogo atsidūrė, paskui dar ir kaip spydermanas karstydamasis atrado miegamojo langą. Nuleidęs galvą žemyn, pamatė kambarį aukštyn kojom ir aukštyn kablais Giselę būnančią, o tada kartą nesmarkiai barkštelėjo į langą.

Giselė pažiūrėjo į langelį gal koks siknosparnis atsitrenkė netyčiom, bet pamačiusi Danielį nusijuokė ir atsistojusi stipriau susirišo chalatą. Nuėjusi prie lango jį tyliai atidarė

Vos langui atsidarius, Danielius tyliai įšoko į kambarį.
- Labas, drabužius susidėjai?-simboliškai paklausė žinodamas, kad Giselės skudurams reiktų atskiro masinio pagrobimo su fūra, kitaip visų nepaimsi.

-nea.. o ką jau dabar? viskas? gal reiktų pakalbėt su Čarliu?
giselei gerąjai samarietei pasidarė baisiai gaila ir kažkaip labai sunkus inkaras ant širdies prigulė

- Jau. Dabar. O tu nemanai, kad jis tik labai supyks ir iškvies mane į dvikovą iki mirties?-tyliai paklausė ir atsisėdo ant lovos.

-bet aš negaliu taip... ji man toks geras..
Giselė vis nerimastingai žvilgčiojo į duris, ir atidžiai klausės ar niekas neateina

- O aš negeras?-paklausė.
- Jei atsikalbinėsi, tikrai pasiimsiu tave dabar, net daiktų nepasiėmus,-palinkčiojo.

-o kaip mes išeisim?
Giselė apsisprendus, nlindo į spintą ir numetus chalatą ant grindų žiūrėjo į savo turtus, iš kurčių dabar nedaug ką galėjo pasiimt.

- Išsinešiu kaip King Kongas,-pasakė ir padavė Giselei dar vieną prieškalėdinių stebuklų padarinį - tašę brūkšnelis juodąją skylę, kur šmutkių krauk kiek nori, kad ir 30 šunų bei 85 stacionarius kompus, vistiek viskas tilps.
- Imk, krauk čia. Dėl laiko ne viską vistiek pasiimsi, bet tilps daug daug daugiau nei į normalų lagaminą,-paaiškino

Gisele prieš paiimdama tašę apsirengė paprastai rūbais ir ten pradėjo mes pradžioje batus, vėliau jau ir rūbus.

- Galiu padėt? Imsiu tuos, kurie man labiausiai patinka,-pasisiūlė jau nusitaikęs į rožinę suknelę.

-gali, tik paskubėk, kol vėl nepersigalvojau.
Skubotai metė viską kas pasitaikydavo į tašę

- Nejau gali persigalvot ir neišeit su manim, tave labiausiai mylinčiu diedu visam visam pasauly?-nusijuokė ir sugrūdęs didžiausią glėbį rūbų, batų ir rankinių, mielai pamirksėjo prikišęs snukutį šalia Gis.

Giselė nusijuokė ir pabučiavo Danieliaus nosį, toliau viską negailestingai grūdo, nenorėjo palikt savo batų.
-Giselės keliai nenuspėjami

- Beje norėjau paklaust: graži jūsų lova, bet celibato vis dar laikeis? Žinai, pavydas,-nusijuokė rinkadamas aukštakulnius tų lobių ir jis nenorėjo palikt. Aišku iki tol kol neužtiko apatinių, tada su meile įsisuko į juos.

-performuluok klausimą..
Giselė stebėdama Danielių pradėjo gal šiek tiek per garsiai juoktis.
-Ačiū už pagalbą Danielį, bet su šitais juk ir pati galėčiau susitvarkyti.

- Klausiu, ar kol nesimatėm lovos su Čarliu negirgždinai?-nusijuokė ir nenorom atsitraukė tolyn, su ilgesiu žiūrėdamas į paliktą raudoną liemenėlę.

-ji negirgžda, nes visiškai nauja..
Giselė palinkčiojo ir grūdo visus savo nėrinius į tą patį jovalą.