Namas/Įėjimas/Išėjimas

Žodžiu po gana ilgos kelionės lėktuvu, o vėliau ir taxi. Giselė teikėsi pati pirma išlipti iš mašinos, net nelaukdama Čarlio pagalbos. Pakėlusi galvą pažiūrėjo į palmes, dangų, o tada į naująjį gyvenimą, tai yra naują namą.Nabagė Giselė jau net neatsiminė kiek kartu jį bandė gyvent iš naujo ir vis tiek grįždavo prie senų hobių ir Danieliaus, bet būdama pakankamai naivi Ji vis dar tikėjosi, kad šitas kartas bus lemtingas ir ji pagaliau gyvens kaip normalus žmogus savo nuobodų jaukų gyvenimėlį su Čarliu. Nu žodžiu palikdama visus daiktus sunešti Čarliui ir pasiemusi tik rankinę nužingsniavo vidun.

Nu ką,Charly čia kai tik tikėjos nenubodžiaut. Bet dirstekėjas į daiktus kantriai juos sutempė. -Wow.

Grįžes į šitą prakeiktą namą,ėjo per visas spintas kol rado tą mažą nuostabų buteliuką.

Giselina nieko nelaukus labai greitai įsirovė į namą ir piktai žiūrėjo į Čarlį.
-Baik išsidirbinėt, bleeeet.

Su buteliuku pradėjo trauktis atgal.

nenorėdama jokių kačių ir pelių žaidimų, Giselė lygiai 4 žingsniais atsidūrė šalia Čarlio iš negailestingai išlupo buteliuką, kuriame kaip galima buvo spėti, buvo nuodai.
-Čarli, kodėl taip elgies?
Giselė nesusilaikė ir stumtelėjo Čarlį tolyn nuo savęs.

-Nes man atsibodo gyventi šitaip...,-beviltiškai atsisėdo ant grindų.

Giselei atsirado toooks begalinis noras, ilgai spardyt Čarlį už jo kvailumą, už tą norą nusižudyt, bet ji tiesiog atsisėdo šalia, susigrūsdama nuodus į kišenę
-Čarli.... tu nuostabus žmogus, geras, bet kodėl neišmoksti pakovot už save?

Kažką piešė ant grindų. -Kaip man kovot del savęs jai,kova del taves ,beprasmė?

-prie ko čia aš? Aš blogiausia moteris kokią tu tik esi sutikęss..
Gis palinkčiojo iržiūrėjo į sieną, sau patenkinta, kad nuvijo Čarlio mirtį.

Charly užsimerkė,pasijuto blogai. -Gisele tu buvai geriausias dalykas mano gyvenime,norėjau turėt tave visą amžinybę...- Charly staiga uždėjo ranką kur buvo širdis, sudejavęs kažką išsitraukė iš kišianiaus ir įdėjo merginai į delną. Tai buvo mažas mielas žiedelis. - Jis mano proprosenelės,kuri mane prisaikdino atiduoti jį tik tai ,dėl kurios verta mirti...- susvyravo, regis Gis per vėlai paėmė buteliuką. Vaikinas jautė kaip dūžiai krūtinėj retėja. Paskutinį kart žvilgtelėjo į Gisele,paleido jos ranką. Ir kai krūtinėj kažkas sprogo, Charly aukštielnikas sukriubo ant dulkinų grindų. Akyse prabėgo tėvų,Heros,jos šeimos veidai. Ir Giselės, jos besišypsančios veidas stovėjo vaikino pasamonėj.

Giselė jau suskubo kratytis žiedo, nes nelaikė savęs verta tokių dovanų, o ypač iš Čarlio, bet kai anas užsilenkė, ta tik stipriai suspaudė žiedelį kumštyje ir visa pasimetus pradėjo purtyt Čarlį..
-Na būk geraaaas... nemirk... nemirk.. maldauju tavęęss, ČČČaaaaarli...

Tikriausiai prieš metus būtų atsikėles ir juokdamasis ištares. "Negi patikėjai,kad miriau". Bet dabar gulėjo ir tik girdėjo merginos balsą,kažkur už tos juodumos.

Gis visa išbalo, niekad nebuvo susidūrusi su mirštančiu, tačiau suprato, kad dirbtinis kvėpavimas jau nebepadės išsitraukusi telefoną, tik staigai surinko 911, o per tą laiką vis kalbino Čarlį.
-Nagi, mielasis, tu negali taip išeit.. negalima. aš neleidžiu...

Charly tik gulėjo paslikas,nekviepavo.

Charly tik gulėjo paslikas,nekviepavo.

-Čarli!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Giselė tiesiog klykė, iš visų jėgų trankydama beveik negyvą Čarlį savo mielom rankytėęm

Ką padarys,vaikis beveik mirė.

Giselė atsiklaupė šalia ir pasidėjo sunkia Čarlio galvą sau ant kelių, lėtai jį glostė ir sūpavo, tiesiog nebežinojo ką ir bedaryt..
-Čarli, juk žinai, kad myliu tave... negali manęs palikt

Ką jau padarysi. Nebent daktarai paskubėtų.

Gis pasirodė, kad jau girdi ligoninės automobilio sirenas, tačiau nesusilaikė ir viena ranka laikydama žiedą, kita pasiemusi išmanųjį pasuko vienam žmogui.

Charly jau matė šviesą tunelio gale.

Vsio, dabar daktarai nieko nepadarys. Tik atsineš plastikinį maišą ir užpildys keletą popiergalių.

Danielius atsidangino oru į šitą morgą ir apsidairė bandydamas surast, kur čia didysis renginys. Pamatęs Čarlį ant Giselės kelių, pakraipė galvą.
- Labai nefaina prie jo matyt, labai...-pasakė ir atsisėdo ant grindų priešais, susikryžiuodamas kojas. Bet tai koks baisus žmogus ta Giselė... pasikvietė draugų stebėt Čarlio mirtį.