Daniel Garwin kabinetas

Danielė nusišypsojo prikandusi lūpą ir atmetė plaukus į šoną.
- Drąsiau, mes juk neišsiskyrėm, o aš kito nesusiradau, tad vis dar esu tavo,-nusijuokė ir kilstelėjo antakius.- Nebent tu ką nors turi?-paklausė susidomėjusi.

- Ne, nesusiradau,-nusijuokė ir atsikėlęs atsargiai paguldė Danielę ant stalo.

Dani su evil šypsena apsivijo Danielį rankomis aplink kaklą, o kojomis apie liemenį.
- O tavęs aš tai pasiilgau,-nusijuokė pabučiavusi į smakrą.

- Patikėk, aš tavęs ne ką mažiau,-nusijuokė ir pasilenkęs ėmė bučiuoti Danielę, sklaidydamas užversto stalo turinį į šonus nuo jų.

Patogiai kiek įmanoma ant tokio viskuo užversto stalo, Dani atsakinėjo į Danielio bučinius, ir nuėmusi švarką, pirštais mikliai atseginėjo jo marškinių sagas. Keletai sekundžių atsitraukusi, mergina nužvelgė švelnių, tačiau kartu ir gana vyriškų bruožų Danieliaus veidą. Nusišypsojusi Leroy įsikibo į jo nugarą bei plačius pečius ir ėmė glamonėti kaklą.

Ilgai nesicackinęs su stalu, nes gulėt ant jo tai ne jam reikia, bučiavo Danielės veidą ir po jos nugara ieškojo suknelės užtrauktuko. Radęs, atitraukė ir nutempė suknelę nuo merginos. Nužvelgęs ją, pakilnojo antakius ir vėl prisispaudęs įsisiurbė į lūpas.

Dani tyliai sudėjavo nuo malonių vaikino glamonių, nuvilkusi ir švystelėjusi Garwin'o marškinius žemėn, greitai ištraukė ir diržą. Linksmam šypsniukui šviečiant jos veide, rankomis perbėgo per raumeningą Danielio krūtinę.

Danielius glostė merginos krūtinę bei kojas, bučiavo pečius ir kaklą. Išsispyręs iš savo kelnių ir pašalinęs abiejų apatinius, tuoj ir veiksmą pradėjo.

Po viso to veiksmo Dani atsikvėpė ir atsisėdusi ant stalo, pasitaisė savo susivėlusią šukuoseną.
- Šito tai pasiilgau po metų išsiskyrimo,-pasakė linkčiodama ir sugraibiusi savo suknelę nuo žemės, nušoko ant grindų . Paėmusi ją, ėmė ją temptis aukštyn.

Pasipurtęs žavią savąją pričioskę, skubėdamas greitai užsimovė kelnes, nes tik dabar atsiminė, kad durys neužrakintos buvo.
- Tai tik šito?-pakėlęs antakį paklausė neva taip įsižeidęs, jog net sustabdė diržo užsisegimo procesą, kuris Danieliui teikdavo daug džiaugsmo.

Apsivilkusi suknelę, pažiūrėjo į Danielį ir tyliai sukikeno.
- Pats sakei - laužas užgeso,-truktelėjo petukais guodžiančiai paplekšnodama vaikinui per petį.

- Sakiau, kad prigeso, labai prigeso,-pamojavo pirštu apsirengęs iki galo.
- Gal nori pas mane kavos?-pasiūlė atsisukęs.

- Kad jau taip gražiai kvieti, neturiu teisės atsisakyt,-nusišypsojo prie veidrodžio bandydama plaukams suteikt kažką panašaus į gražią formą. Šiek tiek apsitvarkiusi, pasičiupo rankinę.

Nuėjęs prie stalo, pasiėmė keletą knygų ir atsisuko į Dani.
- Tai einam,-paėmė už rankos ir ėmė vestis link durų.

Pasijuto šiek tiek greitokai ištempta, bet pasišalino kartu su D.