Palata nr. 69

((Tik tu dar nesižudyk, kol kas :DD))

((man tai px))

((Duokit Jessicą! :DD))

((Taylorai pagrobk ją :DDD))

((Ne, Taylorui tai neduokit geriau :DDDDDD))

Karla pažiūrėjo į žibutes ir pradėjo verkt.

Tayloras parėjo greitai.
- Gabriela tuoj atvažiuos,-pasakė ir pažiūrėjęs į Karlą, ją apkabino.
- Alexas visada prisikelia, pamatysi, išsisuks ir šįkart,-šyptelėjo glostydamas merginos galvą. Ei, rimtai, kiek sykių Alexas mirties patale gulėjo,arba išvis "miręs" buvo?

((Nu kąą daryt? :DDD))

Gabriela atėjo į ligoninę su Jessant rankų.

Karla šyptelėjo.

Tayloras atsistojo ir paėmė gėlytes bei atviruką.
- Jess, čia tėtis norėjo, kad tau perduočiau,-šyptelėjo atkišęs daiktus mergaitei.

Karla pamačius Jess dar labiau pradėjo verkt.

-Tėtis? Kur tėtis?
Jess nudžiugo, nors čia ir buvo labai balta, nors ir smirdėjo Jess džiaugėsi, kad pamatys tėtį.
-Aš atvazliau tėtukui gablaliuką jūūūlos...

- Taylorai, čia maža mergaitė, - patraukė ją nuo daiktų visa išbalus.

-Mano zibutės..
Pagriebė savo gėlytes.
-Mamytle kul tėvelis? Aš tuliu jam gabaliuką jūūlos..
Nusišypsojo ir atgniaušė mažą delniuką, kuriame buvo mažulytis širdutės formos akmenukas.

- Ten tėtis, miega,-pasakė įdavęs daiktus ir parodė į langą sienoj, kurie, tarkim, Rusijoj būdavo.
- Nežinau, jum tikriausiai leis ten nueit. Ir ką aš galiu padaryt, jis prašė, kad paduočiau,-pridūrė Gabrielai, dar nutylėjęs kokių 200 žodžių priekaištus Gabrielai.

-Tėtukas.... O jis tulbūt labai pavalgo? O sia jo nauji namai?
Iškart užbėrė visus klausimais, o tada kažkaip atsidūrusi ant žemės, nubėgo iki durų, kurias stipriai pastūmusi pamatė tėtuką. Kažkokį labai baltą, užlipusi ant kėdės, o tada ant lovos atsidūrė šalia tėtuko.
-Tėveli tu visai nedulnas... Il aš tau palnešiau gabalėliuką Jūlos..
Nusišypsojo savo vaikiška šypsena ir į tėčio delną į dėjo tą mažiuką akmenuką. Laukė kol pabus.

Išgirdo Alexas kažkokį kitą balsą, atrodo, Jessicos. Bet kodėl ji šneka Alexui už nugaros? Taigi turėtų būt ten. kur šilta ir šviesu.
"- Jopapa, vaiką tamsoj pamečiau, kur dabar surasiu?"-sustojo ir atsisuko klausydamasis, gal vėl išgirs.

-Tėveli, myjiu tave.. Atsibusk..
Nusišypsojo padėdama galvą tėčiui ant krūtinės.
-O kodėl tu gyveni čia?
Apsižvalgė.

Taylorui taip gaila Jessicos buvo, nežinojo, ar eit ir pasakyt ką nors gražaus mergaitei, nuramint Karlą, ar pasodint Gabrielą, nes ir ta jau išbalus vos ne kai Alexas.

Alexas apsisuko ir ėjo ieškodamas Jessicos, nors nuo šviesos eit buvo labai šalta ir nemalonu. Ir nors dabar tie balsai pritardamai šūkavo 'Eik, ieškok, teisingai!", bet jie Alexą užkniso, nes per juos blogai girdėjo Jessicą.

Gabriela pažiūrėjo į Alexą susigraudinus.

-Asibusk.. Mamytjė sakė, kad myji tave kaip meilę, o as tave myjiu kaip diziausia il geliausią tėtuka.
Nusišypsojo, apsikabindama tėtuka.
-Aš tjaip tavęs pasiilgau...

Staiga Alexas vėl kažkokią šviesą išvydo, bet šita buvo kažkokia labai balta ir šalta. Ir kaip tyčia, Jessica iš ten ir šaukė. Atsidusęs, Alexas įžengė pro ją. Vos pro ten įžengęs, lėtai atsimerkė ir iškart susiraukė, pamatęs baltą spalvą aplink. Plaučius skaudėjo, buvo sunku kvėpuot, o dar kažkoks mažas, bet sunkus šnekantis padarėlis spaudė krūtinę ir laidžiukus.

-Tėveji. Labasrytas..
Suklykė iš džiaugsmo ir stipriai, stipriai apsikabino tėtuka.
-Atsalgiai nepamesk jūlos, meilės gabaliuko..