Alexo namelytis už miesto, prie miškiuko

- Neee, nepyk, nenoriu,-atsakė taip purtydamas galvą, kad telefono vos nepametę.

- kodėl? - paklausė, Alexas jai buvo labai keistas, šiuo momentu.

- Noriu vienas pabūt,-atsakė.

- kaip nori, - pasakė - nu tai iki tada, netukdysiu - šyptelėjo.

- Iki perduok linkėjimų Tyleriui,-nusišypsojo atsisveikindamas.

- gerai, ate, - atsisveikino ir padėjo ragelį,

Padėjęs ragelį, įsimetė telefoną megztinio kišenę, kuri buvo elniuko formos. Nuėjęs užgesino židinį, nes žarijos iš jo kažkodėl visur krito, o ypač netoli sofos - kas jau kas, bet tokia žiauria mirtim kaip sudegimas, Alexas mirt tikrai nenorėjo. Tada išjungė šviesą ir nusirengęs, atsigulė į savo lovą kaptiorkėj - miegamajam.

Ryte Alexas jau po truputį pradėjęs budintis, bet dar viena koja sapne, o kita jau realybėj, ištiesęs ranką vertėsi norėdamas kažką apkabinti. Bet apkabint ką nebuvo, o lova pasirodo, daug mažesnė nei Alexo senoji, tad užsimiršęs visai, iškart vožėsi ant grindų, tiesiai veidu į žemę. Galvokit norą, žvaigždė nukrito!
- Omg, nooosis,-susiėmė už jos jau visas apsikraujavęs, nosis visada buvo dažniausiai kraujuojanti Alexo vieta. Atsikėlęs ir užvertęs galvą, greit nuvarė į virtuvę, kur atsisėdo ant stalo apsikrovęs nosį ledu. Pasiėmęs lazdelę vienu mostu užkūrė židinį ir pasiėmė iš buteliuko tabletę, kuri kraują stiprina. Atsidusęs, ėmė laukt, kol kraujavimas praeis.

Pagaliau, maždaug po pusvalandžio, kraujas nustojo tekėjęs. Visas išbalęs, Alexėjus nusiprausė nuostabiai gražia, raudona, spalva išterliotą veidą ir pradėjo ruoštis sau pusryčius, virdamasis 15 kiaušinių. Nu Alexas vyras. Ėdrus vyras. Itin ėdrus.
Suvalgęs visus kiaušinius su visu kibiriuku majonezo, išsiplovė lėkštes, paskubom išgėrė arbatą ir dėl figūros palaikymo, padarė tris atsispaudimus. Kaip jam, tai gerai, vistiek niekas nežiūrės daugiau į jį. Na, nebent tas gėjus iš parduotuvės.
Viską susiruošęs ir susitvarkęs, Alexas kibo į mokslus, again. Šiandien žadėjo imtis astronomijos, kurią, beje, buvo pramokęs prieš 4 ar kiek metų, kai tariamai buvo žuvęs. Juk su Jakaterina tuos keletą mėnesių tik ir terinko žemuoges ir mokėsi astronomiją. O, geroji, mieloji Jakaterina..
- Ddysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą. Teorija grindžiama teiginiu, jog galaktikos palaipsniui tolsta viena nuo kitos. Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aiškinamas Hablo dėsniu... Hablo dėsnis teigia, kad galaktikų tolimo greitis v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo,-išraiškingai kalbėjo Alexėjus mokydamasis. Šiąnakt sugalvojo, kad pramokęs astronomijos ir fizikos, bandys sukonstruot aparatą, kuriuo susisieks su ateiviais.
Staiga mintys vėl nuklydo į mišką, kur buvo šalta, liūdna ir baisu. Buvo ką tik pasipiršęs Gabrielai, visi manė kad jis žuvęs, o jis sužeistas vartėsi miške, beveik nieko neprisimindamas.
- Gal ir reikėjo man tada mirt. Be reikalo mane išgelbėjo, kai persipjoviau venas, be reikalo..-atsiduso susimąstęs. Na, o prisimąstęs visko, vėl ėjo mokytis apie NSO.

Po valandos, ar dviejų, Alexas kažkur paslaptingai išsivilko, užrakinęs namo duris. Gerokai sutemus, pagaliau parsivilko, ir vėl visas šlapias. Persirengęs raudoną maikę, apsimovęs gražiausius džinsus, brangiausią diržą ir būtinai dar šiandien išskalbtus Calvin Klein triūsikus, padėjo ant staliuko puokštę žibučių ir atviruką su meškiukais, kur buvo parašyta: "Myliu tave, Jessica! Tėtis.". Būtent tų žibučių visą dieną ir ieškojo, bet pagaliau atrodo, vis dėlto. Tada pasiėmė telefoną ir paskambino Taylorui.

((aš atsakau jei miršta Alexas, mirsiu IR aš man px))

((Gaila, gaila :DDD ))

Susikaupęs toks, užsiropštė dramatiškai ant stalo. Dar tiesą sakant, buvo nusipirkęs paauksuotą virvę, juk žvaigždės nemiršta ant kokių karvių šniūrų, kaip pijokai.
- Sudie, Rusija!-sušuko ir nušoko užsidėjęs virvę ant kaklo. Aišku, Alexas labai nerangus ir niekam tikęs, tai dar muistėsi ten.
- Auč, skauda, kas čia...-susinervinęs spardėsi, kol pagaliau po biškį pradėjo lenktis.

Tayloras tuoj pat ten atsirado ir apsidairė. Ilgai nesibaladojo, nes su Alexėjum jau neaišku kažkas. Įėjęs, vos nenuvirto pakaruoklį pamatęs, tuoj prilėkė ir nukabino žemyn, pakol dar šiltas. Dar pamąstė, kad reiktų jam dirbtinį kvėpavimą gaut, bet gaila, gaila drauge, Tayloras niekad prie vyrų su burna nesiartina.
- Debilas...-dar paspardė Alexą supykęs, o tada drebančiom rankom ėmė Karlai skambint, nes nežinojo, ką daryt. Bet nepriskambino, tai pagavo aną už pakarpos ir nutempė į ligoninę.

((Neprašiau spardyt! Tyčiojas dar iš lavono :DDDDDDDDDDDDDDDDDD))

((Nesusilaikiau, tokia proga :DDDDDDDDDDDDDDDD))

((Nedėkingi jūs visi :DD))