Smuklė "Pašėlusios Karlos namai"

Danielė viską išklausiusi, linktelėjo atsakydama vaikinui. Bendravimas smuklėje ir namuose - du skirtingi dalykai.
Po klausimo apie gėrimų paėmimą, Leroy greit užmetė akį į meniu, norėdama sužinoti, kas yra Karla iš Graikijos.
- Gerai, paimk vieną ar du,-nusišypsojo atsakydama, kai akimis užmatė užrašą "vynas".

- Gerai, aš tuoj,-šypsodamasis sau į įsivaizduojamą ūsą, Danielis prigriebė du butelius raudonos Karlos iš Graikijos. Tuomet pasigavo padavėją pavadinimu Linksmoji Karla ir pakvietė ją pabūt barmene.
- Na, einam?-paklausė Danielės atkišęs ranką ir pasiruošęs eit.

- Einam,-Danielė atsistojusi, paėmė savo rankinę ir užsimetė ant peties. Tuomet įsikibo vaikinui į ranką ir išėjo su juo.

Karla iš pijokų išgirdus, kad šita smuklė jiem labai patinka, pati užsimanė čia apsilankyt, atėjus atsisėdo prie baro ir pažiūrėjo į meniu.

Karlai vos atsisėdus, pasigirdo fanfarų muzika, iš lubų ėmė kristi balionai ir konfeti. Iš po baro išlindo Danielius, su mikrofonu rankose.
- Štai, pagaliau į šią smuklę įžengė nuostabioji, nepakartojamoji, žavingoji užeigos mūza, pagal kurios prototipą sukurta visa puikioji pašėlusios Karlos smuklė! Paplokime mano mylimai būsimai žmonai KARLAI!!!!-sušuko į mikrofoną, plojant pijokams.

Karla net atsitraukė, kai Danielis išlindo iš po baro, apsidairius, nusišypsojo plojentiems raudonosiams.

Danielius plojo Karlai patenkintas. Tada atėjo ir paėmė ją už rankos.
- Kiek kartų mes buvom laimingi,
Tiesėm rankas į šviečiančią saulę.
Į dangų su šypsena žvelgėm
Ir rankas suglaudę laikėm.

Kiek kartų mes buvom pavargę
Ir akys mūsų jau merkės.
Galvojom, kad reikia gyventi
Ir sunkų laiką kartu ištverti.

Kiek kartų ašaras liejom,
Slėpėm savo akis.
Viens kitą su panieka šaukėm
Ir norėjom nebūti išvis.

Kiek kartų mūs širdys šaukė,
Kartojo žodį atleisk.
Tačiau beržynai jau nebeklausė
Ir vėjais paleido svajones visas.

Kiek kartų klaidas dar darysim,
Kartosim diena iš dienos.
Nutilusios širdys akmenimis paliko
Nejutusios viena jau kitos.
Išdeklamavo Karlai susiėmęs už širdies. ((:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD))

Karlai dar vis buvo šokas, atitraukus ranką išspaudė vos šokią tokią šypsena.
- labai miela, - pasakė ir užsisukus pažiūrėjo į meniu, dabar ji tik norėjo dinkt iš čia.

- Linksmoji Karla, atnešk tikrajai Karlai geriausią butelį Karlos iš Graikijos, kol aš dainuosiu,-paplojo delnais ir įsijungė kitą muziką.
- Stiprusis Karlai, užrakink duris, kad Karla nepabėgtų,-pridūrė apsauginiui.Tada įsijungė muzika ir Danielis pradėjo dainuot.
- Noriu pasakyti tau
Iš širdies gelmių skaitau
Šie žodžiai tikri.
Tu man esi tokia viena
Ta šilta, ta artima,
Ta mylima

Vienas esu tau vienai
Tu tai neigi amžinai
Nusijuoki
Tu mano vienintelė žvaigždė
Man tu viena laukų gėlė
Tau kartosiu:

Aš gyvensiu amžinai
Tau dainuosiu amžinai
Būsiu aš šalia, žinok
Mano Meile

Aš svajosiu amžinai
Tau kartosiu amžinai
Tuos kelis žodžius žinok
Mano Meile...

((Danielis tobulesnis nei Tayloras! :DDDD))

Karla pažiūrėjo į dėdę kuris stovėjo prie durų, gavus vyną įsipylė pilną taurę ir išgėrė trimis gurkšniais, žinot nuo nervų, negirdėjo ką Danielis ten dainavo.
(pastebėjau :DD))

Kai daina pasibaigė, Danielius grįžo už baro ir vėl prisigretino prie Karlos.
- Nu kaip, jau mane įsimylėjai?-paklausė.

- noriu už tavęs tekėt, - pasakė ir įsipylus dar vyno, išgėrė.

- Tai tuoj, išsiskirk su Tayloru, kiek čia truks? Dvi sekundės ir viskas, aš juo galiu apsimest, moku padirbt parašą,-tuoj užsivedė.

- tai aš žinau, tu viską moki, - pasakė ir užsikišus sruogą už ausies, gurkštelėjo vyno.

- Tik tavo vaikų neauginsiu, turėsi palikt juos Taylorui. Vistiek, su manim naujų susilauksi, kam šitų reik?-jau rimtai Danielis užsisvajojo apie Karlą kaip žmoną ir 50 vaikų, kurie gyventų kieme specialiai jiem suregztoj pašiūrėj iš pagalių ir Norfos maišiukų.

- aha, mesiu savo vaikus ir bėgsiu pas tave, - pavartė akis pasakius.

- Nu, o ką? Ar vaikai tau kiekvieną vakarą neš rožes? Ar kiekvieną rytą neš tau kavą į lovą ir deklamuos eilėraščius?-suko Karlai galvą kaip įmanydamas.

- gal ir ne, bet aš ir nenoriu, o jei kada užsinorėsiu tai tam ir yra Tayloras, - šyptelėjo gerdama.

- Tayloras... Taigi tu palygink. Aš toks gražus, toks aukštas, toks vyriškas, toks blondinas, toks romantiškas...-vardijo, ir visai nesvarbu, kad jie vienodi, o Tayloras netgi biškį aukštesnis ir šiek tiek blondiniškesnis.

- žinai, geriau atnešk kanors užkąst, - pasakė ir šyptelėjus, apsidairė, nu visai nieko ta smuklė.

Danielius pasikasė pakaušį, ką jai čia davus užkąst net nežinojo. Čia tik gerdavo visi viską.
- Prašom. "Kepta Karla česnakuose" pasakė padėjęs prieš Karlą keptos duonos, kurią pats ryte iškepė savo 3 mėnesius neplautoj keptuvėj.

Karla pažiūrėjo į duoną.
- nu ačiū, - padėkojo ir įsipylus dar vyno, atkišo butelką Danieliui.
- o tu ką? negersi su manim? - paklausė.

- Aišku gersiu,-pakilnojo antakius ir prisipylė sau taurę Karlos iš Graikijos.
- Beje, imk, parnešk Taylorui šitą. Čia Karla statinėje, jam labai patiko šitas,-padavė Karlai maišiuką su buteliais.

- gerai, paskui, - numetė maišiuką, - na už ką gersim? tostą sakyk, - šyptelėjo.

- Už tai, kad pagaliau mane įsimylėtum,-pasakė iškėlęs taurę.