Jason`o palata.

Ant neštuvų su ratukais atboginamas Jason.Skubiai paguldomas į lovą ir prijungiamas prie kardiografo,lašelinės ir dar įvairių pypsinčių prietaisų.Kadangi guli vėl praradęs sąmonę,tai niekam nesipriešina.Aplink zuja daugybė daktarų,o jis sau ramiai miega.

((1 ir pats svarbiausias. Tai mokyklos ligoninė, į kurią guldomi mokykloj susižeidę mokiniai.
2. Kadangi čia mokyklos ligoninė, čia tik viena seselė, o ne daug daktarų.
3. Kadangi čia mokyklos ligoninė, gydoma žolelėm, užpilais, burtais ir panašiom nesąmonėm; jokių kardiografų ir smth like this.
4. Kadangi čia mokyklos ligoninė, visi guli vienoj palatoj, atskirų nėra.

Tad perkeliu į ligoninę Murmanske. Ir Jason'o palata kai visi kiti guli tik sunumeruotose palatose, skamba truputį arogantiškai, but nevermind (: ))

Tam su Gisele atlekia į ligoninę.

Giselka pamačius Jason labai nuliūdo, tyliai prisėdo kažkur šone ir lauke kokių nors gyvybės apsireiškimų.

Tam prisėdo šalia, bet kas 2 minutes stojosi, o poto vel sėdosi. Ji negalėjo išsedėt vietoje.
- Kaip tu? - šį kart rimtai paklausė Giselės.

-Kaip čia pasakius...
Tyliai sušnabždėjo saugodama Jasono miega..
-...man nuoširdžiai liūdna.. Tai neturėjo nutikti jam..

- O kas jam nutiko?

-Nežinau, kažkas su širdim.. Mikro infarktas ar kažkas tokio, net nežinau...
Tyliai, kimiai šnekėjo kažką ką spėjo išgirsti.

- Tikiuosi jam viskas bus gerai, net ne tai, kad tikiuosi... Viskas ir bus gerai, - "tikiuosi"- pridūrė mintyse ir pažvelgė į užmerktas Jason'o akis.

-Vargšas, toks jaunas, o jau problemos su širdim...
Padėjo galvą Jason'ui prie šono.

Tam paglostė Giselės plaukus.
- Tik tu nesinervink...

-Jaučiuos kaip mama netekdama savo vaiko...
Nors suvokė, kad vaiko niekad neturėjo ir nesupras koks gi tas nepakeliamas skausmas, bet įsivaizdavo, kad būtent toks.

((Nicole,tada tel. durniavo,nekrovė normaliai saito,so parašiau,kur kliuvo.Ir nenoriu būt arogantiškas.Soriukas,kad taip išėjo.))

Giselė sėdėjo ramiai galvą padėjus šalia Jason'o ir klausėsi ,,pyp, pyp" simfojinos.

((Perskaičiau rytinį taką ir atsiminiau, kad ne viską išpildžiau :DD))

Žo, pasibeldęs negarsiai, ateina toks juodai apsirengęs advokatas.
- Ar čia yra...-pasižiūrėjo į užrašą ant testamento,- Gisele Sarah Night a.k.a Rožinis pyragėlis?-paklausė kreivai žiūrėdamas į užrašą.

Pakėlė galvą nuo lovos ir pažiūrėjo į žmogų. Atsistojo.
-Taip - tai Aš.

- Tai va, aš Daniel Garwin advokatas, jis testamentą parašė, juk šitą paliko,-parodė į dovaną suvyniotą į rožinį popierių, papuoštą rožiniu kaspinu.
- Tik parašiuką čia, čia, čia, čia ir dar čia užmeskit ir viskas,-pasakė atkišęs lapus ir tušinuką.

Kadangi buvo silpnų nervų šiandien tai dar apsiverkė ir raitė parašus, o paskui nuo ašarų viskas susiliedavo taip gražiai.

Žiūrėjo į tus susiliejusius parašus.
- Ai sutvarkysim. Tai va, prašom ir užuojauta. Geros dienos,-įgrūdo į rankas dėžę. O viduj tupėjo Dostojevskio "Idiotas" ir laiškelis:

Brangus Rožinis pyragėli,

Jeigu nepagailėjau atiduot tau šitos knygos, vadinas, aš jau miriau. Tikiuos, atnešei į mano laidotuves rožinių gėlių? Prašau, pasakyk, kad taip.
Tai va, Pyragėli, atiduodu tau tą knygą ne tam, kad jos norėjai, o tam, kad atsimintum, koks idiotas buvau. Ir beje, tu irgi idiotė, aš tau aiškinau, kad tave rimtai myliu, o tu žvengei. Aš irgi turėjau jausmus, nors ir rožinius!
Minkštas rožinis kiškeli, saugok šią knygą ir nevartyk riebaluotais pirštais.

Myliu... eee, mylėjau,
Danielis.

P.S. Kai susirasi vyrą, įsitikink, kad jis nebūtų idiotas ir lovoj blogesnis už mane.

Nuplešė popierių nuo dėžės ir rado raštelį. Atsisėdo ir tyliai sau perskaitė verkė, šypsojos, liūdėjo, žodžiu daug ką darė. O Danieliaus tai ji jau tikrai nepamirš. Įsidėjo knygą į rankinę.

Tamyra tiesiog žiūrėjo į Giselę, galvodama kaip ji, klausti nenorėjo, manė, kad ji gali pratrūkt, todėl tiesiog tyliai ir paguodžiančiai į ją žiūrėjo.

-Liūdna..
Tyliai pasakė žiūrėdama į nugraužtus nagus. Turbūt tai buvo naujas blogas įprotis..

- Aham... Tikiuosi jis greit prabus, - graudžiai nužiūrėjo Jasoną ir greitai apsižvalgė, - Baugina mane tos ligoninės...

-Jis stiprus...
,,Gal" pagalvojo ir nusišypsojo Tam užimdama guodėjos vaidmenį.

Truputi dirbtinai šyptelėjo ir paglostė J. galvą.
- Truputi keistai jaučiuosi, po to kas nutiko pas tave...