Žaidimų kambarys

- Jessica, šalta dabar, skaudės gerklytę nuo ledų, o ir žibučių sunku gaut...-šyptelėjo mergytei muturiuodamas šaliką.

- Noliu zibuciu! - įsižeidė.

- Žinau, dukryte, bet žibutės pavasarį bus... Bet paieškosiu, gerai?-paklausė nusišypsojęs.

- Gelai... - kiek pasipūtus pasakė

- Jess, ką tau tėtukas sakė? Nebūk pikta mergytė,-nusijuokė paimdamas Jessicą ant rankų.

Pamatęs krikštatėvį, Tyleris iškart griebė kėdutę ir nuvilkęs, pastatė šalia dėdės. Užsilipęs, iš Alexėjaus kelnių kišenės išsitraukė saują šokoladinių saldainių, ir greit nušoko nuo kėdės.
- Iki, Žesika!-atsisveikino mojuodamas.

Vieną popietę, po miego valandos, auklytė su vyresniais vaikais repetavo pasirodymą kažkokiam renginiui. Katherine viską atidžiai stebėjo ir susižavėjusi, tyliai klausėsi pianino skleidžiamos melodijos.
Repeticijai baigusis, Kat viena pastebėjo, kad auklė pasišalino pamiršusi iš žaidimų kambario panaikinti pianiną, o mergytė tuo tuojau pasinaudojo. Nulipusi nuo minkšto krėslo, Katherine su savo miniatiūriniu fortepijonu spalvotais klavišais, nuėjo prie tikrojo instrumento ir ėmė juos atidžiai lyginti. Žaislinis buvo visai neblogas, tačiau melodija netikra, vienoda, ne taip kaip auklytės išgauti garsai tikruoju pianinu. Numetusi savąjį žaislą į šalį, mergytė vos ne vos užsiropštė ant kėdės ir nužvelgė pianiną. Oho, kiek daug klavišų! Tai ne tie 5 spalvoti jos žaisle... Pakerėta, Kat atsargiai paspaudė vieną klavišą ir garsui nuskambėjus, greitai atitraukė ranką. Po keletos sekundžių Katherine užsidengusi veiduką, sukikeno iš smagumo ir lėtai ėmė spaudyti klavišus. Nors melodija buvo padrika ir visiškai ne lyriška, bet Kat žinojo, kad vieną dieną ims ir išmoks. Ir tada skambins daug geriau, net negu auklytė.

Jess įsliūkino į žaidimų kambarį, bet visai nenorėjo žaisti... Mamytė ir tėvelis nebebuvo tokie kaip ankščiau ir ją nebe taip mylėjo, iš vis kaip daug visko mačiusiam vaikui dabar jai buvo labai sunku. Pasiilgo ir mamuko ir tėtuko ir žibučių, o dabar nebebuvo nieko... Visus vaikus tėveliai buvo pasiemę, o Jess jau trečia diena kaip niekas nepasiimė. Atsisėdusi ant minkšto kilimo Jess žaidė su savo pirštukais, mąstydama apie tėtuką ir mamytę ir žibutes aišku ir dar apie kačiuką Borisą (?).

Pagaliau atvažiavęs, Alexas atsibrovė į darželį, ieškodamas Jessicos. Įsukęs su Monica į žaidimų kambarį, iškart pamatė ant kilimo besėdinčią vienišą mergaitę.
- Jessica,-plačiai nusišypsojęs pritūpė ir pašaukė dukrą.

monica nedrąsiai sekė alex iš paskos. pamąčiusi mergytę nusišypsojo, nors jautėsi gana nejaukiai. kažkodėl jautėsi kalta prieš tą mažą mergytę.

pradžioj Jess pairodė, kad čia kaip filmukuose rodo tas mižažas ar kaip ten, bet pakėlusi galvą ir pamačiusi tėtuką iš kart pribėgusi stipriai, stipriai apsikabino.
-Daugiau niekada nepalik manęs... Aš tave labai labai labai labai myjiu...
Vargšė po tiek emocijų, net apsiašarojo.

- Niekada niekada niekada,-nusišypsojo apkabinęs Jessicą ir atsistojęs pakėlė į viršų.
- Kodėl dabar verki, labai pasiilgai?-paklausė mergaitės delnu nuvalydamas ašaras.

-Aš galvojau, kad paliksi mane čia visam gyvenimui ir aš nematysiu Bolysso, nu to miau kur sako.
Apsikabinusi tėvelį, pašniurkčiojo nosim, pamačiusi kažkokią tetą nusišypsojo.
-Labadiena, mano vardas Žesica man du su pusle metų

- Žinai, kad niekada tavęs nepalikčiau,-nusišypsojo Jessicai.
- Su puse, ne pusle,-sukikeno pataisydamas Jess ir kutendamas suvarė jai pirštą į šoną.

- labas, aš monica, man dvidešimt keturi metai ir aš senesnė net už tavo tėtuką,-nusišypsojo atsakydama, prieš tai labai tykiai stebėjusi tėčio ir dukters sceną.

-Pusle.
Bandė pasakyt, bet turbūt jei puslės patiko labiau nei pusės. Nusijuokus, vėl tėtį apsikabino.
-O galėsiu su Miauksiukliu miegot?
Jess virškino informacija apie tetą ir pagaliau išsišiepė.
-Aš turiu barbę ir ji Monikita pas mane! Bet jūs kazkodėl glazesnė už barbę.
Susimąstė, kažkaip keistai čia buvo.
-Aš barbei ir šukluosena darau

- Galėsi kad ir su abejais katinais miegot,-nusijuokė ir apsidairė.
- Tu čia viena likai? Kada mamytė turi tave pasiimt?-paklausė.

-Mamytė man nieko nesakė, bet aš noriu jai padaryt šukuoseną.
Pirštu parodė į Monica.

- tikrai? ooo, ačiū. galbūt ir man galėsi padaryti šukuoseną, jei norėsi,-pasiūlė mergaitei, nuo monės veido nedingstant šypsenai.

- Nieko nesakė? Nu nieko, paskambinsiu jai ir pasakysiu, kad tu namie, o paskui dar ieškos,-palinkčiojo Jessicai.
- Nu gerai, tai einam namo šukuosenų daryt,-mostelėjo ranka link durų.

nenorėdama vėl lakstyti iš paskos, monica pirmesnė pasinešė link durų.

Alexas paėmė Jessicos megztuką ir išėjo iš darželio. Įsėdęs į mašiną, nuvežė visą chebrą namo.

Jau iš pačių ryto, vos mamytės atvežta į darželį, Katherynka jau sėdėjo auklytei ant kelių prie pianino. Tėtis pasirodo, savo pažadus tesėdavo, ir nors mergytė buvo dar truputį per maža lankyt muzikos mokyklą, tai pianinu ją groti mokė pati mylimiausia Katherine auklėtoja. Šiandien buvo pirmoji jos mokslų diena, dėl to Kath buvo beprotiškai susijaudinusi, ir kartu labai labai laiminga.
Auklė Katherine ranką vedžiojo klavišais, lėtai kartu su mergyte skambindama lengvą melodiją. Labai susikaupusi, Garwin sekė kiekvieną savo rankos judesį ir po keleto tos pačios melodijos pakartojimų, mergaitė netgi pati atkartojo jos pradžią. Aiškiai susižavėjusi geroji auklė pagyrė Katherine, o laimės pilnomis akimis Kath pasidairė po kambarį, norėdama pasidalint laime su broliu ir kitais vaikais kurie, Katherine tikėjosi, žiūri.

Tyleris sėdėdamas ant kilimėlio tyliai mokėsi ir kartu stebėjo sesutę.
- Šaunuolė Katherine, gelai valai!-iškėlė nykštį ir toliau stebėjo Katherine tyliai mintyse kartotadamasis.
Atrodo, tėtis rimtai apgalvojęs vaikų profesijas nuo pat mažens ir atsakingai juos ruošia. Va, Kath nori groti pianinu, tėtis jau gamina pianistę, Tyleriui parinko sportininko profesiją, ir berniukai tai labai patinka.
"- Įžaidėjas - žemiausias žaidėjas aikštelėje. Tėčio ūgis 188 centimetrai, jis greičiausiai būtų įžaidėjas ir tikrai ne centras... Baudos aikštelėje sužaidus ranka, skiriamas 11 metrų baudinys... Už Šmaukšto sugavimą duodama 150 taškų..."-tyliai kartojosi penktadienio egzaminui, šiandienos vakarui.

Atėjo Evelyn tokia kiek liūdna. Nes va mamytė ją vėl paliko čia. Suraukusi kaktą atšlepseno į žaidimų kambarį. Apsidairė. Nepatenkinta suspaudė lūpas ir atsisėdo ant kilimo. Nenorėjo ji daugiau nieko, tik namoo.