Eifelio bokštas

***

Emma atėjusi nusipirko bilietus į Eifelio viršu kylant liftu ir kai jau gavo bilietus nuėjo link lifto...
Kai jau buvo šalia atvažiavo lifta ir jinai vos tiktai įlipo jisia pakilo ir labai greitai užkilo į pati viršų.
Po kiek laiko jinai jau buvo viršuje ir atsisėdo iškarto prie staliuko kuris buvo prie pat krašto ir visas paryžius taip pat ir jos namai meatėsi kaip ant delno...
***
Po kiek laiko atėjo padavėjas ir pasiūlė jų firmini patiekalą. Emma sulinksėjo ir jisai dingo u- virtuvės durų...
***
Kai praėjpoo kiek laiko iš už durų pasirodė padavėjas ir pateikė jai nuostabiai atrodantį mastą Emma išarto pradėjo jį valgyti, o kai baigė susimokėjo ir išėjo.

Hera pakilo į kavinę esančę bokšte,atsisėdo prie pat krašto išgėrė kavos ,nes važiavo kiaurą naktį. Sumokėjus,nuėjo prie suvenyrų ,nupirko keletą pakabukų su eifelio bokštu,sudėjo juos į delną ir pradangino. Po to nusileido.

Su Gisele eidamas gatvike, Danielis parodė ranka į daiktą, kurio neįmanoma nepastebėt.
- Va ten Eifelio bokštas, matai, kaip šviečia? Taigi, gražiai šviečia, vadinas, galim eit į kavinę,-pareiškė.

-Kaip gražuuuuu.
Suplojo rankytėm. Pasigavus kažkokį vaikiną pademonstravo savo prancuzų kalbos žinias:
-Pouvez-vous nous prendre?
Vaikinas sutiko ir Night padavusi jam fotoapratą atsistojo šalia D. ir nusišypsojo.

Dieve, kaip Danieliui nepatiko fotografuotis. Išsiviepė atseit laimingas ir laukė, kol tas bičius išskraidins paukščiuką.

O Night patiko fuotkintis tai ji dar pasimaivius kažkur penkiolika minučiu, nuėjus pas tą mielą žmogelį dar jam už kantrybę pabučiavo į skruosta. Grįžo pas meškiuką.
-Kas dabar?

- Nežinau, spęsk, ko nori, aš nusikaliau nuo tavo fotkinimosi,-pareiškė.

Apsisuko ir dar kart pažiūrėjo į tą bokštą.
-Kaip miela.
Šypsojos kaip tik mokėjo, mėgo ji keliaut ir pažint viskoisu dalykus ir patiko jai čia labai, net labai.. Gal reikės kokį butą nusipirkt.
-Luvras dabar uždarytas?

Danielis pažiūrėjo į laikrodį.
- Jau gerokai po 10-os valandos, uždaryta bus,-pasakė mąstydamas.

-Na tada veskis mane kur patinka tau.
Nusišypsojo. Mėlynos akys spindėjo iš laimės kaip mažo vaiko.

- Kur patinka man?-prikando lūpą. Jam labiausiai patiko namuose, bet merginai to juk nesakysi.

-Mhm.
Linktelėjo vis dar besišypsodama. Žiūrėjo jam į akis.

- Na, tai gal nueinam į kokią mažą, mielą kavinukę arbatos išgert?-šyptelėjęs paklausė.

-Ką tu pasakysi tą ir darysim.
Vis dar šypsojosi.

- Gerai, rožinis kiškuti, eikim į kavinę,-atkišo merginai parankę.

Įsikabino meškiukui į parankę.
-Žinai čia labai gražu...

- Neblogai, neblogai. Galėsim čia tuoktis,-nusijuokė šaligatviu keliaudamas link kokios kavinės.

-Eik tu... nesakysiu kur.
Trenkė jam per petį. Nusijuokė. Kad ir kaip gražu čia buvo, bet ji nesituoks nei čia nei kur nors kitur.

- Na ir nesakyk,-nusijuokė,-nusijuokė.

-Na ir nesakysiu.
Nusišypsojusi, toliau žingsniavo savo kablais gatve,