Didžioji salė

Nicolė paplojo Karlai ir apžvelgusi salę, prisidėjo į lėkštę daaaaaug pyrago. Pasižiūrėjusi į keistai tylų didįjį Danversą, truktelėjo pečiais ir ėmė valgyti.

Visiškai nepavėlavusi pasirodė ir Kel. Nužingsniavusi prie laisvos kėdės prisislinko prie stalo,linktelėjo kolegoms. Įsidėjusi maisto pradėjo skanaut.

Išėjo.

Apsidairė,ieškodama rėksnės.Akims užtikus Cloe,Dany suėmė juokas.

Atsistojo ir išėjo

Pasisotinusi išėjo.

Kiekvienoke lėkštėje atsirado po mažą pakabuką su eifelio bokštu. O prie mokytojų stalo sklandė užrašas. "Linkėjimai iš Paržiaus!"

Kaip visada punktuali, Nicolė įžengė pro didžiules salės duris. Plėvesuodama savo suknia, Danvers nukulniavo prie mokytojų stalo ir ten ranka pasklaidė tą užrašą, visai nesupratusi bajerio. Gūžtelėjusi saulėje netyčia truputį per daug nudegusiais pečiais, Nic klestelėjo į tokiai smulkiai moteriai aiškiai per didelės, tačiau beveik griežtam veidui itin tinkančios direktorės kėdės ir žvalgydamasi lyg koks apuokas, stebėjo padėtį salėje.

Šventiškai pasipuošusi, į salę įžingsniavo Lėja. Mergina ėjo išsitiesusi, mažais žingsniukais, nes buvo apsiavusi laaaaabai aukštais bateliais. Keista, kaip ji išvis su jais paėjo.. galėjo ir kojas išsisukint, o dar kokia gėda būtų, jei išsitėkštų prie visų, bet gi grožis reikalauja aukų! Pagalvojusi, kad dar visai neseniai pati šventė savo išleistuves, Lėja atsiduso. Ji ilgesingai žvilgtelėjo Blue Sky koledžo stalo link, o tada pasitvarkiusi savo melsvą, siekiančią kelius suknelę, bei tvarkingai susegtus plaukus, nužingsniavo prie mokytojų stalo. Visdar ta grakščia eisena.
-Laba diena, Nicole.
Pasisveikino su direktore. Lėja nelabai žinojo, kai pį Nicolę kreiptis, "tu", ar "jūs". Kai buvo mokinė, tai žinoma sakydavo "jūs", o dabar jos buvo kaip ir kolegės, bet Nicolė direktorė, o ji tik mokytoja. Hmmm... Susimasčiusi Lė, klestelėjo prie stalo ir nužvelgė salės puošmenas.
-Gražiai papuošta - pagyrė Nicolę.

- Labas,-išsišiepė pamačiusi nors vieną mokytoją ir pamojavo Lėjai. Taip nekarališkai, panašiai kaip Kate Middleton, ant kurios visi po vestuvių stūmė, kad šioji mojuot karališkai nemoka. Atseit, plaštaką per daug judina. Durniai.
- Prisipažinsiu, šįkart aš nelabai stengiaus. Kai tapau direktore, atsirado dar daugiau reikalų nei būnant pavaduotoja. Todėl vis dažniau puošimus palieku personalui. Bet jie tikrai labai išradingi!-Nicolė didžiavosi mokyklos darbuotojais ir elfais, kurių jai tiesą sakant buvo gaila. Nors ji ir stengėsi su jais elgtis gerai, bet jie vistiek labai labai daug pluša.

Charlis atėjo į salę atsisėdo prie Ds stavo iš nuobodulio pragėjo obolyje pjaustyti užrašus.

-Tikrai, tikrai išradingi.
Lėja pritardama direktorei palinksėjo galva. Žinoma, ne todėl, kad norėjo papataikauti, tos puošmenos tikrai jai labai patiko.
-Ech, dar viena karta į gyvenimą išeina - pasakė Lėja. Gal kiek labiau sau, nei Nicolei. Mergina nostalgiškai nusišypsojo ir pasirėmė galvą ranka.
-O kur daugiau mokytojų? - pasidomėjo ir apsižvalgė. Žvelgė į mokinius. Vieni stoviniavo, kiti sėdėjo, dar kiti bendravo tarpusavy. Pastebėjusi Daniell'ę, Lėja pamojo jai ranka. Dabar jos draugė, taip pat baigia mokyklą. Lėja atsiduso netikėtai užplūdus prisiminimams apie mokymosi metus. Dabar ji mielai grįžtų atgal ir viską pakartotų. Net ir į hogvartsą norėtų grįžti. Ir nieko nekeistų. Ir gerai, kad tėvai perkėlė ją į Durmštrangą. Jai patiko ši mokykla, apylinkės, personalas, buvę bendrakursiai.

Charlis žvilgtelėjo į merginą. -Danielle tiesa?-nusišypsojo merginai.

-Taip Charlis,o ranka gerai sugijo,-šyptelėjo merginai