Didžioji salė

Alexas apkabino Marianą per nugarą.
- Nežinau, turbūt sėdėsiu namie ir viskas,-šyptelėjo,- O tu ką?-paklausė merginos.

- Apžiūrėsiu mokyklą, kaip ir sakiau, - nusišypsojo.

- Ai, tikrai, pamiršau jau,-nusijuokė.

Mariana nusijuokė.
- Beje, su Kalėdom, - pasakė ir nusišypsojus toliau lingavo su vaikinu.

- Dėkui, tave irgi,-nusišypsojo,-Gera šiemet buvai, ateis senelis pas tave?-paklausė nusijuokęs.

- aaa... Tikiuosi kad ateis, nors gero nieko ir nepadariau, - nusijuokė.

Alexas nusijuokė ir paleidęs ranką nuo merginos, persibraukė per plaukus.
- Aš irgi tikiuos, eglutę specialiai pasipuošiu,-nusijuokė.

Mariana nusijuokė
- Atneš, tikrai, - nusišypsojo.

- Pažiūrėsim, pažiūrėsim,-nusijuokė ir pažiūrėjo į laikrodį. Pamatęs, kad iki pabaigos tik valanda, atsiduso.
- Tai kur tas tavo palydovas užtruko?-paklausė nusišypsojęs.

- Jis tikriausiai neateis, - nusišypsojo ir pažiūrėjo į duris. Tada atsitraukė,
- Palauksiu dar prie stalo, - šyptelėjo.

- Ateis ateis, pamatysi,-šyptelėjo ir pasakęs merginos pavyzdžiu, grįžo į savo vietą prie stalo ir prisipylė tiek sulčių, kad net pradėjo bėgt per kraštus. Nusikeikęs, kad neapskaičiavo, atsargiai paėmė stiklinę kol dar neapsilaistė.

Nicolė pažiūrėjo į laikrodį. Oooo, jau metas baigt. Atsistojusi paskelbė šventės pabaigą ir pali nkėjusi vistiems gerų švenčių, išėjo iš salės.

Danvers prabilus, Alexas net nesiklausė. Ir taip aišku, ką sakys. Vaikinas pasirėmė galvą rankom ir pažiūrėjo į staltiesę.
- Neatėjo...-tyliai pasakė ir atsistojo.
- Na, iki Mariana. Smagiai apžiūrėk mokyklą,-nusišypsojo ir nuėjo prie durų. Atsisukęs dar kartą pažiūrėjo į salę, gal netyčia pražiūrėjo. Būtų davęs ranką nukirst, kad Gabriela pasirodys, bet gerai, kad su niekuo iš to nesilažino - dabar būtų likęs ne tik be širdies, bet dar ir be rankos. Atsigręžęs atgal į koridorių, visiškai neutralia išraiška išėjo iš salės.

Gabi greit nubėgo laiptais ir pribėgus greit susistabdė Alexą lauke.
- Atleisk, kad neatejau, turėjau neatidėliotinų reikalų, atsisiprašau atsiprašau, atsiprašau, - greit sumalė ir kai tas katinas iš "Šreko" su tom savo mielom akytėm pažiūrėjo į vaikiną ir šyptelėjo.

((hebraaaaa,bet jau pavarot ))

Alexas pažiūrėjo į Gabrielą ir šyptelėjo.
- Nieko nesupratau, bet patiko,-pasakė ir paėmė merginą už rankos.
(( Taigi iš tavęs mokomės :DD))

((KA čia iš manes mokytis xDDDD))

((Visko, nuo kūrybingų istorijų iki rusų kalbos :DD))

((xDDDD nu! XD))
Gabi jau norėjo sakyt kad ir vėl turi dingt, bet dirstelėjo žemyn ir vėl pažiūrėjo į vaikiną
- Tau jau laikas, tikriausiai? - paklausė.

((RUSŲ...Naša Raša...karoč.))

- Niekur neskubu šiaip,-šyptelėjo pažiūrėjęs į merginą.
((Rossija sviaščenaja naša deržava, Rossija liubimaja naša stranaaaa! :DDDD))

"Damn.." pagalvojo, tada nutaisė apgailestaujama veido išraišką.
- Man reikia eit, Herai atsitiko nelaime, turiu būti su ja, atleisk, - pasakė tyliai.

- Gabriela, o mes... Na žinai,-nuleido akis,-Tai kaip dabar galima vadint mūsų santykius?-paklausė šyptelėjęs.

Gabi nusišypsojo ir pasistiebus pabučiavo vaikina.