II aukštas, svečių kambarys

Alexas atsivedė Gabrielą.
-Tikiuosi viena nebijosi čia miegot,-pasišaipė ir padėjo jos daiktus ant sofos.

- Na jei bijosiu, tikuosi bus šalia tavo kambarys, - pasakė ir nusijuokė.

-Visai šalia, už sienos,-nusijuokė,-tu ten laukiama bet kada,-klastingai pakilnojo antakį ir nusijuokė. Jei nori, gali eit pažiūrėt, kur jis. Kaip žmona turėtum pratintis, juk negyvensi svečių kambary,-nusijuokė vaikinas.

- NA aš nė neketinu gyventi svečių kambarį, - pasakė ir nusijuokė.

-Na ir gerai, kad neketini,-nusišypsojo.Pala, tuoj atnešiu nuotraukas,-nusišypsojo. Prie durų atsisuko:
-Jei jau tvarkysies kol manęs nebus, tai nesugalvok persirengt.Aš belstis nepratęs, o įeit galiu bet kada,-nusijuokė ir uždarė duris.

-Štai ir grįžau,-nusijuokė ir išsidrėbė ant lovos su albumais.

GAbriela nusišypsojo ir atsisėdo šalia.

Alexas atvertė vieną albumą.
-Štai čia aš,-nusijuokė tada atvertė kitą nuotraukos pusę ir pažiūrėjo,- kai man buvo ketveri. O čia mano mama, parodė į tamsiaplaukę merginą apkabinusią Alexą.-Tada jai turėjo būti 22 metai. O čia tėtis. Jam buvo 23-eji,-nusišypsojo.

Gabi tai pat nusišypsojo.

-O čia įdomiau,-parodė į žmogų.-Gal pažįsti šitą mergaitę?-nusijuokė.

Gabi įsižiūrėjo į nuotrauką.
- Nea, - pasakė, - kas gi? - paklausė susidomėjus.

Alexas nusijuokė.
-Mano teta.-Tada pažiūrėjo metus.-1995. Gaila, nėra mėnėsio.-Jai tada turėjo būti 9-10 metų.-Nusišypsojo Alexas pažiūrėjęs, kaip nuotraukoje džiagiasi laikomas tetos.

Gabi nusišypsojo.

-O čia kaip matau, mano gimtadienis.-vėl apvertė ir pažiūrėjo metus.-Ketvirtasis. Tada ėmė vardinti žmones:
-Čia tėtis, čia aš, čia mama, čia Nicolė, ten senelė ir senelis iš mamos pusės, čia seneliai iš tėtės, o čia...-Alexas įsižiūrėjo geriau,-čia tikriausiai mano pusbrolis Džimis ir pusseserė Melani.-papasakojo Alexas.

Gabi tylėdama ir šypsodamasi stebėjo kaip Alexas pasakoja.

Alexas atsisuko į Gabrielą.
-Nors iš tokių mažų dienų prisimenu nedaug, bet tiksliai prisimenu, ko norėjau dovanų.-tarė šiek tiek nuliūdęs.

Gabriela nusišypsojo.
- Ir ko gi?

Alexas pažiūrėjo į Gabrielą ir nusišypsojo.
-Sesutės,-atsakė.-Na, dabar manau, ją turiu. Vėliau tau paaiškinisu,-nusišypsojo ir apkabino Gabrielą.

- Ne dabar, - pasakė ir nusišypsojo.

-Ką?-nusijuokė.Tada atvertė dar vieną nuotrauką.-Ooo.. čia jau ne taip linskma. Šeštasis gimtadienis.Visus svečius jau pažįsti,-liūdnai nusišypsojo.-Tėtis, aš ir Nicolė. Na ir žinoma, tortas,-nusijuokė bandydamas nuvyti užėjusius jausmus.

Gabi pamatė nuliūdusį Alexą. Ir tarė linksmai.
- Na ką nuotraukų jau pakaks, - nusišypsojo.

Pažiūrėjęs į Gabrielą, vaikinas iškart pralinksmėjo.
-Bet tu pažiūrėk, ką gavau dovanų!Žaislinį automobilį. Atsimenu, su juo įvažiavau į Irinos rūsį. Žioplė paliko atidarytą.-linksmai pasakojo Alexas.-Na tos moteriškės, kuri mane kalbino parvažiavus.-Tėtis manęs visur ieškojo, kadangi padėjo ir kaimynai, negalėjo naudoti burtų. O aš sau laimingas 4 valandas savo geltonu mašiniuku driftinau po rūsį, o paskuj dar ir kates iš bulvių apmėčiau,-nusijuokė.

- Vargšės katės, - nusijuokė Gabriela.

-Kokios ten vargšės, nei į vieną nepataikiau,-nusijuokė.-Atsimenu kai tėvas mane rado gavau barti kaip reikiant, o aš tik nervinaus, kad į kates nepataikiau.Bet vėliau velnių gavo Irina, kad paliko rūsį.-nusijuokė Alexas.-Tada pažiūrėjo į dar vieną nuotrauką.-O čia mano tėvų vestuvės. Jie tuokėsi per mamos gimtadienį. Tų pačių metų spalį gimiau aš,-nusišypsojo Alexas.