Kiemas

- Oi Danieliau, tu baisiai laiku, užeik,-sukikeno tikėdamasis, kad dabar užvirs drama.

Danielius gūžtelėjo pečiais, nejusdaudamas, kad jo vaikas in da houz ir ramiai sau nuėjo į svetainę.

Alexas trindamas rankas, nubėgo pliotkų rinkt.

Maloniajam taksistui atvežus Giselę ten kur reikia, ana sumokėjo jam, aišku dosniai arbatos daduodama ir susisukusi į savo paltuką, Gis prisigretino prie durų. nieko nelaukus garsiai pabeldė.

Neilgai spėjęs pažiūrėt dramą, Alexas vėl atskubėjo prie durų.
- O, sveika Gisele! O čia darosi vis įdomiau,-tyliai sukikeno įsivaizduodamas, kad tarp Giselės ir Danielės dabar kokia kačių dvikova uvirs, ar kas nors panašaus.

-Paiimk, ką.. žinok taip tingėjau kažką kept, bet juk vynas visada naudingas..
Gis nusišypsojo, įbrukdama Alexandrui vyną, nors tikriausiai atrodė, kad viskas ką ji darė čia buvo taip suvaidinta, bet ji tikrai stengės būt gera ir neapsiverkt arba ko nors nepridaužyt... Nutraukusi savo susimąstymus ir apsigalvojimus užėjo į vidų

- Vynas yra vynas, o sausainių visokių visi ir taip prikepė,-nusijuokė ir įleidęs Giselę užarė duris.

Tayloras įvažiavęs į kiemą pasistatė automobilį prie Stefano ir išleidęs vaikus, paėmė dovanas nuo užpakalinės sėdynės. O tada tiesiu taikymu nuvarė į vidų - negi jam pas Alexą su Gabe reikia belstis? Na jau ne...

Čiarliūga su dvyniais atvarė čionais. Vilgdamas dovanas pasiėmė į sauja sniego. Pasibeldė.

Alexas atidarė duris.
- O ne, tik ne tu,-nusijuokė pamatęs Čarlį ir paplojo jam per patį.

-Linksmų švenčių Wilsonai,- užmetė sniego už kaklo. Ir žengė su dvynukais į vidų.

- Auuuu...-Alexas gangnam style šokt pradėjo besikratydamas sniegą, o Čarliui praeinant, keršydamas griūšę per pakaušį padarė.

Gis išėjus į lauką, pakvėpavo snieguotu oru ir patenkinta, kad nebėra tos tragiškos, beskonės muzikos ir tų visų žmonių, atsisėdo kažkur prie sienos esančio suoliuko. Drebančiais pirštais sugraibė cigaretę ir žiebtuvėlį. Lėtai sau rūkėė apie nieką negalvodama.

Le nematydamas Gis atsistojo už 5 metrų ir pradėjo kuist Cigarečių.
-Nu Velnias....

Gis ištiesė jam savo cigaretes iš kvapo galėjo atpažint, kad čia Čarlis, todėl net nesiteikė į jį pažiūrėt, ar kalbėt.

Paėmė cigarete iš Gis ir atsisėdes šalia prisidegė.

-Aš atsiprašau. Tu net neįsivaizduoji kaip man blogai... Man labai liūdna, kad taip elgiuos... bet aš nežinau ką man daryt... ir žinok karma yra.. jei tave, tai paguos aš kankinuos.
Gis toliau rūkė, nors pirštais tiesiog kaip bobutei sergančiai parkinsonu tirtėjo. Gis tiesiog pati nebesuprato kas su ja daros, viskas šitame visame reikale ją labai liūdino, visi tie vaikai kurie iš tikro buvo nuostabūs ir visi tie laimingi žmonės, kurie irgi buvo nuostsabūs ir kalėdiški namai, kurie turėjo nešti džiaugsmą...

Charly tylėjo,meldė gan neužeitų kalba apie tai,bet...
-Dabar nėra skirtumo ir aš nepykstu,-išpūtė porą dūmų.

-yra skirtumas... kaip ir yra skirtumas tarp normalių žmonių esančių tame name ir manęs..
Gis įsikando į lūpą ir pati savimi baisėjosi iš visos širdies, tiesiog nekentė savęs, tokios idiotės ir dar gadinančios gyvenimą aplinkiniams.

Charly palietė Giselės ranką.
-Netokia jau tu baisi....tik savotiška.

Gis veidu po tokių žodžių pradėjo ristis išdavikės ašaros, jai tiesiog buvo sunku suprast iš kur pasauly atsiranda tokių žmonių sugebančių atleisti, tokius nežmoniškus dalykus..
-kodėl tu toks geras?

Truktelėjo pečiais.
-Va čia nei pats nežinau.

-Aš noriu važiuot namo..
Giselė palinkčiojo, tiesiog nebegalėjo savęs priverst grįžt į tą visą triukšmą

Charly suspaudė merginos ranką.
-Pasilik,dėl manęs... Prašau?

-Ne.. aš žlugus, nenoriu, kad visi manęs pultų gailėt, tik todėl, kad esu šiek tiek neviso proto...
Gis mažiausiai norėjo, kad kas nors pastebėtų jos dingimą, o be to visi buvo laimingi.. Danielis su sūnum, Monica su Alexu..