Įėjimas/Išėjimas.

- Bučinys? Geras, ilgas...-nusijuokė siūlydamas kaip kokią prekę turguj.

-oj ne ne... už tiek nedaug rankos neatiduosiu..
Gis nusijuokė, jau po vieną atleisdama pirštus

- Tada negausi nieko,-nusijuokė stipriau suspaudęs delną, gali daryt ką nori dabar, neištrūks.

-nu katinėli, tu visada padarai taip, kad aš pralaimėčiau, o tu laimėtum.. baisu..
Gis nusijuokė, jau net nesipriešindama, nes prasmės vistiek tame nebuvo -jokios

- Tikras vyras,-nusijuokė ir nuėjo gatve į miestą.

Atėjus, atsidarė duris, ir numetus visus maišus už durų iškart nuėjo į virtuvę

Danielius tai gražiai sudėjo maišus ir nusekė iš paskos.

Mašinikė sustojo prie gatvės ir iš jos išlipo Danielle, su Christianu ir jo lagaminu. Lėtai su mažyliu takeliu atkulniavusi prie durų, mergina paspaudė durų skambutį.

Danielius atlapojo duris plačiai.
- Dani, pagaliauuuuuu,-nusijuokė ir pažiūrėjo į ilgai lauktą Christianą.

- Taip laukei?-nusijuokus Dani sveikindamasi pakštelėjo vaikinui į skruostą,-grįšiu rytoj panašiai tokiu metu, jums netrukdys? Viską, ko reikia, įdėjau čia, pietų jau išmiegojo, vakare gultis eina tada, kada pats atsinori, bet dažniausiai apie 9 valandą lūžta...-pradėjo pasakoti vaikinui.

- Kad mes su Gis žinok buvom šiandien parduotuvėse, įrengėm jam kambarį ir visko pripirkom metams į priekį... Tad žinok dabar jį turėsi dažniau mums atvežt, juk nenori, kad dvi tonos rūbų nepanešiotos keliautų į šuykšlyną? O dabar, duok tu jį man pagaliau....-Pasiklausęs Danielės šypsodamasis atkišo rankas.

Gis irgi prisistatė su malonia šypsena veide.
-Labas, Danielle.
Atsargiai stovėdama už Danielio žvilgtelėjo į mažajį, fainajį Garwiniuką.
-gal nori užeit?

- Ne, nenoriu, kad keliautų į šuykšlyną,-nusijuokė ir atsargiai perdavė Danieliui jį akim ir taip įdėmiai sekusį berniuką,- Šiaip vaikas geras, nors vakarais prieš miega pasiunta, bet nemanau, kad labai liūdės man išvažiavus, nes žmonių nebijo,-šypsojosi paglostydama Christiano plaukučius. Tuomet pasirodė Gisele.
- Laaaabas. Ne, skubu, manęs laukia,-atsisukus parodė į mašiną,- O tu tikrai nieko prieš, kad Christianas bus su jumim?-pasitikslino norėdama iš pačios Giselės, o ne melagio Danieliaus lūpų išgirst patikinimą, kad svetimas vaikas nesukels nepatogumų.

Danielius pasigavęs Christianą, jau jį čiūčiavo ir šnekino.

-tikrai ne.. tiesą sakant labai laukiau šios akimirkos..
Gis nusišypsojo Danielei, nors su begale švelnumo žiūrėjo į vaikelį, kuris visai dienai, buvo patikėtas jai ir Danieliui

- Tuomet gerai... Aš jam rodydama jūsų nuotraukas bandžiau paaiškint "tėte" ir "mama",bet ką jis supras, geriau patys pabandykit išmokyt,-nusijuokė glostydama sūnaus skruostą.

-visai užmiršau.. mes labai ginčijomės, ką jis valgo..
Gis galiausiai atplėšė akis nuo vaiko ir teikės pažiūrėt į jo mamą.

- Pirmiausia tai jis valgo labai daug ir daug ką, bet išalksta rimtai turbūt kas valandą,-nusijuokė ir atsikosėjusi ėmė vardinti:
- Dievina jogurtą, varškę, trintą vištieną, galit duot net sutrintą bananą, bet ne daug, dar labai mėgsta sriubas, vaisių košes, aišku patinka tyrelės, tik nemėgsta slyvų... Ai, dar labai mėgsta trintas uogas bei daržoves, atsigerti duodu arbatos, sulčių, o pieno mišinį tai nelabai mėgsta, bet geria,-galiausiai baigusi, mergina net atsikvėpė.

- Šaunuolis mano, kaip tėtukas kerta,-nusijuokė kutendamas Chrisą.

-aš tau gi sakiau... vaikai daug valgo..
tyliai supriekaištavo Danieliui į ausį, o tada vėl pažiūrėjo į Daniele.
-būk rami, mes juos tikrai pasirūpinsim, žinai galėtum palikt jį mums, ir ilgesniam laikui...

- Nežinau, man jau dabar sunku su juo atsiskirt,-glostydama Christianą pažiūrėjo į tą lagaminą savo rankose,- Ai, kad jau atvežiau, paimkit, juk nesivešiu su savim, čia keletą jo daiktų buvau įdėjus,-paaiškinus įteikė lagaminą Giselei.

Gis paiimė berniuko lagaminą ir labai nuoširdžiai ir supratingai nusišypsojo Danielei..
-suprantu, bet bent dažniau atvažiuok, pažiūrėk koks laimingas..
nusijuokus pažvelgė į Danielį

- Kitą kartą paimsim jį visai savaitei, neatsikalbinėk... Kada vasarą, kai man ir Giselei bus atostogos, nusivešim jį į mano senelių sodybą užmiesty, daržą ravėsim, uogas skinsim...-nusijuokė postringaudamas.

- Niekad nebūčiau agalvojus, kad vaikai šitam gali suteikt tiek džiaugsmo,-sukikeno žvelgdama į Danielį,- Na gerai, važiuosiu aš jau. Chrisai, būk geras berniukas, nesiautėk ir neskriausk tėtės bei naujos mamos...-tarė bučiuodama berniuko kaktą ir su tais žodžiais kai ką prisiminė,-Beje, būkit atsargus, naujausia jo aistra ne žaislai, o plaukų rovimas,-nusijuokė kaip tik matydama, kaip spindi Chriso akys žvelgiant į tėvo plaukus.

- Būsim, pažadu,-nusijuokė ir pats Chriso plaukus suvėlė,- O tau sėkmės, iki,-atsisveikino su Dani.