Virtuvė.

Danielius atsisėdęs suposi su kėde ir šėrė katiną. O ką daugiau veikt?

-po jam pilvuką skaudės...
Gis nežiūrėdama į Danielių, toliau pamokslavo

- Neskaudės... Viskas skanu, ekologiška, o ką ten į kitekat deda...-nusijuokė glostydamas savo beibį, kuris dėkodamas už vaflius, užšoko ant kelių.

-mhm...
Gis užsikėlė koją ant kojos ir nusisuko nuo lango, kad saulė ne šviestų.
-jaučiu nueisiu, iki ministerijos.. jei tu nieko prieš

- Kada aš buvau prieš? Jeigu tu jau gerai jauties, tai eik kur tik nori,-atsakė glsotydamas katiną.

-ok..
Gis susirinko kompus, telefonus ir visus pakrovėjus. praeidama, švelniai pabučiavo Danieliaus skruosta.
-grįšiu vakare.. iki

- Tu neik su chalatu tik!-nusijuokęs sušuko, kol Gis neišėjo dar pusplikė.

Danielius po kiek laiko pasisėdęjes suprato, kad jau rimtai reikia daryt išvadas ir pradėt pildyt pažadus. Apsirengęs ir pasiėmęs savo piniginę, išsivilko iš namų.

Atėjusi čia, iškart įjungė orkaitę, kurioje labai gražiai kepė gero, ekologiškos erienos gabalas. sulindusi į šaldytuvą ištraukė daržoves ir paliko, kad nebūtų tokios šaltos.

ryanas įvėžlinęs iš paskos, apsidairė aplink, šiaip ištyrinėdamas naują aplinką ir interjerą. tačiau ilgai nesižvalgė, nes jo manymu tai nemandagu, ir padėjo vyną ant stalo, o tada atsitraukė kėdę ir prisėdo.
- tikriausiai neseniai grįžai?-pasiteiravo merginos, nes matėsi, kad vakarienė dar neseniai pradėta gaminti, tiksliau, dabar.

-lygiai prieš dvidešimt tris minutes..
atsakė, žvilgtelėjusi į laikrodį ant viryklės.
-nežinau kaip tu bet šiandien aš gersiu jacką.. ko tu norėtum?
Traukdama iš spintelės viskį, pakeliui dar ištraukė lėkštę su paruoštais užkandžiais, kuriuos sudarė, sūriai, alyvuogės, vynuogės ir riešutai.

- aišku. o tavo vyras irgi dar negrįžęs?-ryanas paklausė ir pamąstęs šiek tiek susigėdo, kad galbūt per anksti atėjo. bet ką padarysi - jei jau ateita, vadinas ateita. na, o pažiūrėjęs į viską, kas nešama, jis papurtė galvą.
-dabar tai nieko, ačiū,-mandagiai atsisakė lėtai kratydamas galvą.

- Va kaip tik aš ir grįžau,-nusijuokė grįžęs iš gerosios kaimynės ir išgirdęs virtuvėje Ryaną.- Jinai sakė, kad turėsim svečių, o kokių, tai ne... Sveikas, senokai besimatėm,-priėjęs prie bendradarbio Danielius ištiesė ranką sveikindamasis.

- a, štai savo žodžiais ir prišaukau,-nusijuokė atsisukęs į tą pusę, iš kurios pasigirdo daniel balsas. kai šis priėjo, ryanas iškart atsistojo ir paspaudė ranką.
- sveikas. tai jau tikrai seniai,-pritarė jam sveikindamasis.

- O dirbam kelių sienų atstumu, baisu,-kai baigė sveikintis, Danielius pakraipė galvą ir lėtai atsisėdo,- O kaip tau ten sekas? Man regis, Crystalei rimtai į akį būsi kritęs...-rimtai pareiškė Ryanui ir pasitrynė pajuodusius paakius. Nu ta Giselė Giselė, ne tik širdį sudaužė, bet ir sveikatą gyvenimui visam atėmė, žmogus dirba trijuose darbuose kad nupirktų naują superautomobilį, o ji rėkia ir pyksta, kad jis 10 minučių užmigo.

Giselė nusisukus į puodų pusę tyliai patrankė kumščiu į stalviršį, nes tik Danieliaus čia betrūko. Ramiai prisipylė sau viskuo ir vienu ypu viską išgėrus puolė toliau ruošti maistą.
-kad jau atėjai, tai palydėk Rayan į virtuvę
Gal šiek tiek per saldžiai sumurmėjo

- Kad mes ir esam virtuvėj,-atsakė Giselei jos nesupratęs.

-į svetainę, atsiprasau...
Linktelėjo toliau aršiai kapodama salotas

- Į svetainę, tai į svetainę. Prašom,-atsistojęs Danielius abiem rankom mostelėjo Ryanui eit kartu su juo.

- man regis, jai ne vienas aš į akį kritęs,-nusijuokė atsakydamas daniel ir pakviestas atsistojo pasiruošęs eit į svetainę.

- Tai kas, naujausia meilė vistiek stipriausia,-nusijuokė ir iš po lėto nuėjo į svetainę.

Giselė labai ramiai prisipildė dar vieną taurę viskio, kurio iš esmės, niekada, niekada nemėgo, bet kur tau.. tokia nuostabi proga.. Bepjaustydama maistą, vis gurkšteldavo.

Danielius įėjęs paėmė Giselės paruoštus užkandžius, kuriuos buvo palikęs.
- Monica atėjo. Man gal jau paimt kokias lėkštes, taures ar puodelius?-paklausė sužadėtinės virtuvės šefės.

-man išgėrus geriau ant dūšios pasidarė, todėl apsimeskim gražia pora.. neliūdinkim Monicos.. ir šiaip manau reikėtų susikviesti visus į kiemą.. uždekti žibintus.. kol lauke dar visai šilta..
Giselė apsisukus pažiūrėjo į Danielį, tik dabar jau ne piktai, o šiek tiek vos, vos girtai

- Kodėl apsimeskim? Mes ir taip graži pora... Kai tu nešauki, aš klausau, o kai aš klausau, tu nešauki...-pasakė žiūrėdamas į Gis ir svarstydamas, kas jai negerai, o šiaip kieme jam pasirodė gal šaltoka, juk vis dėlto jau ruduo, bet nusprendė sutikt su Giselės mintim.