Virtuvė.

-gal nereikia kąąąąąąąąąąąąą...
visai nesusijaudinus boba šiandien buvo, tik plaut ir skalbt, tenorėjo

- Aš sakau, bloga mintis daryt iš tavęs namų šeimininkę, bloga... Einam iš tos virtuvės geriau, mano draugas Muhamedas Ali tau įdėjo arbūzą dovanų...-nusijuokė tempdamasis Giselę iš virtuvės.

-pala... reikia apsitvarkyt.. tu, eik aš ateisiuu..
Gis palinkčiojo, nušokdama nuo spintelė, ir atkabindama Danieliaus rankas nuo savęs

- Ne ne ne... Čia ir taip labai tvarkinga,- nusijuokė pritūpęs prie Gis, pasiėmė už kojų ir užsikėlęs sau ant nugaros, nešės į svetainę.

-kaip su kokiu bulvių maišu..
tik tiek ir spėjo pasakyt, tiksliau suburbėt

Danielius įėjo į virtuvę ir atsiraitojo tvarstį, kad nesušlaptų. Sudėjęs indus normaliai ir dar atsinešęs taures, susirado rankšluostį šluostymui, kempinę ir ploviklį. Nieko nelaukęs, pradėjo plaut indus.

Išplovęs visus visus indus iki paskutinio arbatinio šaukštelio, Danielius viską gražiai išdėliojo į savo vietas. Sutvarkęs stalą, likusį maistą įdėjęs į šaldytuvą, nuvalė stalus, dujinę ir netgi išvalė orkaitę. Patenkintas savo darbu, sustumdė kėdes ir iš svetainės pasiėmęs savo lagaminus, nuėjo į miegamąjį.

Atėjusi, nusišypsojo savo susivėlusiam atvaizdui, ant šaldytuvo. Ilgiau nežaizdama ištraukė iš šaldytuvo duonos, bulkos ir visko ko reikėjo sumuštiniams, nelabai galėdama pastovėt, atsisėdo ir vienas po kito tepė sumuštinius ir tik vėliau prisiminė, kad reikia vandenį užkaist, ir viskas per tą malonų išsiblaškymą...

Danielius pakeliui pasigavęs Orgazmiuką, atsinešė jį į virtuvę. Nors katinas aišku jau buvo pasisotinęs, Danielius jam nepaaukojo dar riebaus pieno ir paglostęs blizgantį jo kailį, pagriebė nuo stalo puodelį. Prisidėjęs į jį kavos, atsisėdo prieš Giselę ir jai nematant, pavogė iš lėkštės vieną sumuštinį.

Pasiemusi jau verdantį arbatinį, pasisuko ir prilaikydamą dangti pylė vandenį, tiesiai ant kavos, o be vio to dar spėjo kelis kartus žvilgtelėjus į Danielį nusišypsot, prikasdama lūpą... Užpylusi kavą, pasistiebus knisosi spintelėj ieškodama savo žalios, tonizojančios arbatikės.. Patenkinta, atsistojus užsipylė ir nesusilaikius gurkštelėjo nors ir labai deginančios arbatos.

- Ačiū,-padėkojo už vandenį ir susigrūdęs pusę sumuštinio kažką atsiminė, todėl ėmė kramtyt kosminiu greičiu, kad galėtų pasakyt.
- Tiksliai, vakar skambino Danielė, sakė, kad šiandien Christianą atveš,-pasakė ir pažiūrėjo į Giselę imdamas dar vieną sumuštinį.

Gis iškart palinkčiojo ir baisiai apsidžiaugė, kad turės su kuo pasicackint ir ką pamyluot ir pačiupint.. Atsirėmusi į spintelė, ramiai sau gurkšnojo arbatą ir bandė prisimint kiek jau laiko Danieliaus sūnui..

- Tu praradai kalbos dovaną? Sakyk ką nors, man daros baisu...-nusijuokė kažkaip keistai jis čia su ta tyla neapsiprasdamas.

Gis padėjo pusiau nugertą arbatos puodelį, ir šyptelėjus pabučiavus Danieliaus skruostą, jau žingsniuodama link durų ar greičiau arkos atsisuko.
-einu praustis..
žiovaudama, išėjo

- Ok,-linktelėjo merginai mąstydamas, kas jai čia dabar užėję, visas tas keistas meilumas ir dar keistenė tyla, bet tik pagūžčiojęs pečiais toliau kirto sumuštinius, per daug į tai nebesigilindamas.

Atėjus, iškart sulindo į šaldytuvą ir išsitraukė pieno.. susiradusi fleiksus, kuriuose kaip parašytą buvo daug vertingų maistinių medžiagų ir mažai kalorijų, užsipylė juos. nuėjus, atsisėdo Danieliui ant kelių ir laukė kol tas visas vištų maistas išbrinks

- Tęsiam intelektualią tylą? Nu gerai...-nusijuokė padėjęs galvą ant Giselės peties ir gukštelėjo kavos.

-ne, ne galim ir pakalbėt... o kuom mes vaiką maitinsim?
Gis labai rimtai susimąstė, nes sumuštinių, kavos ar fleiksų, jis tikriausiai dar negali sukramtyt..

- Danielė viską pasakys... Bet man reikia staigiai sūnui kambarį įrengt, negu jį paguldysim pietų miego ant sofos? Ir šiaip, reikia vaikui nuolatinį kambarį įrengt... Turim tuščių kambarių, dabar reikia tik kaip nors susiruošt...-nusijuokė žinodamas, kad jam nebėda kambarį įrengt per valandą, tik viską supirkt reikia.

-važiuosim į parduotuve?
Giselinos akys staiga sublizgėjo, pati tai visko turėjo, bet puikiai žinojo, kad nėra nieko smagiau, negu pirkti visus tuos mažučius daiktelius ir rūbelius ir t.t. ir t.t.

- Tai jau reikia... Kiek jam dabar?-Danielius ant pirštų skaičiavo,-Beveik 8 mėnesiai,-pats atsakė į savo klausimą ir nusišypsojo pastebėjęs, kaip sublygčiojo Gis akys.

-kaip smagu..
Gis užsimiršus visai pabandė suplot, rankom, bet tik trenkė viena ranka į bliūdą ir fleiksai su pienu nubėgo žeymn Gis rūbais.
-aš durna kažkokia///

- Oi ne, suklydau, beveik 7, atleisk man, Chrisai...-pasakė ir pamatęs Giselės prikolą, ėmė nuoširdžiai juoktis.

-baik čia juoktis, tuoj į tave pasitrynsiu..
pati kiek sumišus, atsisvėrus atgal atsistojo, kad tik fleiksai nuo papų, nenubėgtų ant žemės.
-kaip papukai šala, aja ja ja ja oj...
pasilenkus virš kriauklės pradėjo purtytis, kaip kokia psichė a little bit

- Vargšė mano moteris...-liūdnai palinkčiojo žiūrėdamas į Giselę ir staiga kažkaip magiškai ėmė peržiūrėt, ar dar atlyginimo jam nepravedė, nu blet.