Svetainė.

- Kas, kur, kada, su kuo, ką veikė?-nusijuokė siūlydamas žaidimą, kurio mergina turbūt net nežinos.

-gale turi būt kaip jautėsi, bent mes taip vaikystėj rašydavom.. bet aš nenoriu lapukų traukt...
Gis smarkiai papurtė galvą, apskritai norėjo kaip vakar, miego ir viskas

- Ne, mes nerašydavom, kaip jautėsi... Monopolio tai nežaisiu, visada bankrutuoju,-arba man atsibosta po 5 minučių nuo pradžios,-nusijuokė tas tai miego visai nenorėdamas, nors kaip tik turėtų būt tas pavargėlis.

-ką sakė po to net būdavo...
Gis palinkčiojo, guldamasi ir susiriesdama, o kartu pagalvę apsikabindama

- Ne, pas mus į tokius kraštutinumus niekas neidavo...-nusijuokė ir žiūrėjo į Giselę, nu liūdna jam grynai buvo. Nereikėjo tų tablečių grįžtant pavartot, nu bet rytuose narkotikai kažkokie pigesni, tai negalėjo susilaikyt vargšas.

-jūs nefaini...
Gis palinkčiojo žiovaudama, dabar jau nežinia kelintą kartą dienoj, pasigailėjo dėl savo aprangos nu bet ką jau..

- Gisele, ką man veikt? Taip nesiskaito, Afganistane buvo įdomiau... Einam kur nors, arba pašokim, arba einam kur nors...-jautė, kaip įkyriai zyzė ir gaus tuoj į žabtus, bet negalėjo išsėdėt.

-imk koją pgalosyk..
Gis kaip kokį kaulą, įdavė Danieliui savo koją, nes tikrai nesiruošė nieku eit.

- Neeee... Noriu ko nors įdomiau...-pareiškė ir telike ėmė ieškot, kur čia karaoke po velnių.

-dieve... dieve
Gis susigrąžino koją ir užsitempė dekį, ant tų nuogų kojų.

- Gisele? Padaryk man nasosą, bet tokį didelį didelį ant kaklo, ir daugiau nebelįsiu...-staiga nusijuokė ir prie sofos ties Gisele parpuolęs ant kelių, maldavo.

-aš nemoku.. galiu tik iškąst gabalą mėsos...
gis labai rimtai palinkčiojo žiūrėdama į keistuolį Danielių

- Nu žiūrėk, paimi ir va taip siurbi, žiūrėk...-nusijuokė ir paėmęs Giselės riešą, pademonstravo procesą, palikdamas tokį nasosą, kad išnyks negrįžtamai po 5 sekundžių jis.

-kaip dėlė kokia..
Gis nusijuokė ir nuo sofos nusritus, prispaudė Danielių prie grindų ir pasielnkus prie jo kaklo, vos nepradėjo kandžiotis, o tik darė taip kaip Danielius rodė.

- Va, gerai, puiku, nuostabu...-patenkintas kartojo, nors turbūt kai ryt pamatys jau atsigavęs, tai prie veidrodžio bus visai kitokie žodžiai.

-užteks?
po kokios minutės atsitraukė, sėdėdama Danieliui ant pilvo. gerai, kad katukas dar pas Monce,,

- Užteks... Gražiai atrodo?-nusijuokė čiupinėdamas savo naujausią tatuiruotę.

-švelniai raudonos spalvos..
Gis bandė įvertint savo meno kūrinį, bet nelabai ten suprasdama nusprendė, kad gerai čia pavarė

- Išryškės... Dėkui tau, meistre,-nusijuokė ir pasiėmęs Giselės snukelį, prisitempė ir apdovanojo padėkos laižiaku seiliaku.

Suprato Giselė, kad jei nesukiš savo leižuvio vargšui į burną, tai liks be tatoo, nes gi čia kaip ritualas, užtvirtina visus nasosus, tad nieko nelaukus kaip pagalvojus taipir padarė

Danielius patenkintas po bučkiaus tokio faino pasidėjo rankas Giselei ant pečių.
- Eta suka liubov, eta suka liubov, eta suka liubov...-pradėjo linguot galvą į šonus bedainuodamas, ot moncė pažadino jame vieversėlį,- Oi atleisk, man šiandien tikrai labai negera...-nusijuokė staiga, po tokio protrūkio išsigandęs, kad Giselė nepagalvotų, jog jis čia ją pravardžiuoja ir nusprendė geiau dar kartą pabučiuot.

Gis po Danieliaus dainos staiga prisiminė savo mėgstamiausia daininkė Sofija Rotaru ir vienąą jos žiauriai gerą dainą.. Todėl smagiai sėdėdama ant Danieliaus savo fainu balsu irgi padainavo:
-a ja evo liubila, a on menia ne prostil... hočy emu daryla, nežnej čem rozovyj šolk....
toliau neglaėjo, dainuot, nes tas vėl laižytis puolė...

Danielius nusprendė, kad yra labai labai baisu, nes jisai jau čia kalėm skalidytis ėmė, o Giselė mylėjo kažką, kas jai neatleido, nu žodžiu geriau grįš į sveiką protą ir priglaudęs apkabins.
- Ja tebia tak liubliu, liubliu, liubliu...-pasakė jau jeigu rusiškai, tai rusiškai iki galo.

-nori pavarysiu itališkai? jau beveik neiko neatsimenu..
Gis nusijuokė, staiga prisiminus savo gimtą kalbą, o šiaip mokėjo pasakyt, tik aš tave myliu ir dar porą atskirų žodžių.

- bandyk...-nusijuokė glostydamas Giselę, pagaliau sugrįžo jam blaivus protas, meilė ir švelnumas, o pabėgo durnumas ir gašlumas.