Vonios Kambarys.

Atėjusi į vonią Gis pažiūrėjo į veidrodį, nu visai neblogai šiandin atrodė, kaip nekeista nebuvo nei juodų ratilų po akimis, nei pačios akys buvo užtinusios... Atsisukusi apžiūrėjo vonią ir patenkinta šyptelėjo - viskas buvo būtent taip kaip jai patiko, prabangu, tačiau subtilu ir neperspausta.

Danielius įėjęs negalėjo nepastebėt, kaip Giselė stebi save veidrodyje.
- Ajajaj, tokia graži, kad net pati savęs neatsižiūri,-sukikenęs atsisėdo ant vonios krašto.

Gis atsisuko į Danielį ir labai nuoširdžiai nusijuokė.
-Gal užteks taip begėdiškai varyt ant savo sugyventinės??

- Nu bet šito tiesiog negalėjau nepastebėt,-nusijuokė dairydamasis po vonią.

-dabar privertei mane jaustis nejaukiai...
Gis palinkčiojo ir pritūpusi iš spintelės ištraukė skaniai, Kalėdiškai kvepiančių žvakių. Atsistojusi kelias pastatė ant spintelių, kai kurias išdeliojo ant grindų, o dar kitas išstatė ant vonios kraštų.

Danielius žiūrėjo, ką čia daro Giselė.
- Nieko, aš ir draugauju su veidrodžiu,-nusijuokė ir nusprendęs paleist vandenį taip ir padarė.

Gis ilgais degtukais uždegė kiekvieną žvakę ir nuėjusi vieno mygtuko paspaudimu išjungė šviesą.. Kambaryje pasidare mistiškai tamsu.

- Kaip kalėdiškaaa...-pareiškė dairydamasis aplink. Žvakės tamsoj jam buvo kažkas labai kalėdiško, ypač tada, kai už lango balta.

Giselina dar apgraibom, spintelėj sukurdama visišką chaosą surado vonios putų, kvepiančių lygiai taip kaip žvakės ir negailėdama prilašino jų į vonią.
-Kaip miela... aš tokia faina..

- Tu iš kuklumo tai nemirsi... Bet tikrai labai miela,-nusišypšojo Giselei ir įkišęs delnus į vandenį, pamakalavo ją po vandenį.

-greitai šventės, o mes vis dar neturim dovanųųų...
Gis tyliai sušnabždėjo, atsargiai atsiseginėdama džinsus

- Nepamiršk, kad man turėsi padovanot dvi dovanas - vieną kalėdų, kitą gimtadienio proga,-nusijuokęs priminė Giselei ir užsidengė akis, kai ji pradėjo nusirenginėt.

-o vienoos beprotiškai gero neužteks?
Tiesą sakant Gis beveik visad kai susimąstydavo ko reikia Danieliui reikia, mintimis atsitrenkdavo į juodą sieną.. Vėl susimąsčius, labai sunkaii, bet nutysė džynsus žemyn ir nusivilko maikę.

- Bet man labai norisi dviejų... O ką tau kalėdų proga padovanot??-paklausė Giselės neatsidengdamas akių. Dabar pamąstė, kad tik Giselė nesurastų tos dovanos, kurią nupirko keitimuisi per šventę, o tai dar pagalvos, kad Giselei čia.

-noriu mašinos, pačio naujausio modelio arba žiedo su didžiuliu deimantu, nes kaip sakė Elisabeth Taylor ,,didelėms mergaitėms, reikia didelių deimantų"
Gis nusijuokė, tiesą sakant jei visko užteko ir tebuvo tylos drumzdimas.. Galiau Giselė visiškai nusirengė ir priėjusi prie veidrodžio, labai atsargiai segėsi plaukus, kad nesušlaptų.

- Vairuot tu vistiek nemoki... O žiedą gausi tik sužadėtuvių,-nusijuokė iš Giselės pakėlęs vieną pirštą nuo akių, atsibodo jau taip sėdėt vaikui.

-Nu, bet kodėl?? kodėl visos turi tas mašinas, o aš negaliu??
Gis blondinėms būdinga kalbos maniera iškėlė Danieliui klausimą ir toliau sau žiūrėjo į veidrodį kuriame matėsi tik tamsus siluetas

- Aha, o kia išsiskirsim viską pasiimsi ir paliksi mane giliam bankrote...-nusijuokė, nes sususigyventinus su Gisele iš tikro pasimatė banko saugyklos sumažėjimas. Kiek gi jam vienam reikėdavo, o vat su Gisele rūbai nauji, batai nauji, namas didžiulis, galų gale, net maistą pradėjo pirkt, o ne šaldytus cepelinus ir maggi sriubas.

-Nu, tai va todėl ir nereikia vestuvių, nes jei jų nėra, tai reiškias nieko nereikės dalint ir viskas buv tavooo...
Gis nusijuokus palinkčiojo ir apsisukus, elegantiškai įsilaipino į karštą putotą vonią. Ot oligarchai buvo..

- Bet dovanų atsiimt juk negalima,-Danielius papurtė galvą ir atsisuko į Giselęęęę.

Gis patenkinta, sau relaksikavinosikavos ir visiškai nemąstė.
-Nu o koks skirtumas, ateik geriau pas mane, kol neišsiskyrėm.

- O ką aš ten veiksiu?-paklausė Giselės žiūrėdamas į vandenį. Ryte duše nusiprausė, tai laikė save dar pakankamai švariu.

-Sėdėsi ir kalbėsi su manim, be to mums dar reikia išbandyti visas šitos nuostabios vonios funkcijas..
Gi nusijuokė ir pažiūrėjo į valdymo pultą, kur žodžiu daaug mygtukų buvo.

- Aš ir iš čia galiu kalbėtis su tavim sėdėdamas,-nusijuokė erzindamas savo gražiąją sugyventinę.