Miegamasis.

-aš tave labai, labai myliu. tikrai. labai. niekas taip nemyli...
Gis rimtai palinkčiojo ir smarkiai vos ne nagais įsikabino Danieliui į ranką

- Aš tave taip pat labai labai myliu,-atsakė Giselei ir paglostė jos ranką, kurį tuoj Danieliaus leteną sulaužys taip suspaudus.

-kaip aš dabar ant kėdės sėdėsiu?
Gis jau biškį prašviesiejusiu protu per petį pažiūrėjo į kraujuotą skudurą, po Danielaius ranka

- Paprastai, ryte iš žaizdos turėtų būt likęs tik šašas,-pasakė ir atitraukęs tvarstį, pavalė Giselės koją. Pasidaręs naują, gerai išmirkė eliksyre ir užspaudęs juo žaizdą, gerai aptvarstė.

-viskas namuose kraujuota... kokia aš durna..
Gis palinkčiojo, toliau žiūrėdamma ką ten Danielius daroo

- Ten aš palikau peilį... Būk gera, atleisk,-atsiprašė už savo paties žioplumą. Gerai, kad tik į koją, o jei peilis būtų įsmigęs į nugarą? Turbūt Danieliui tebūtų likę tik kartu pasismeigt.

-kol dar ne vėlu atsipraašyttt..
Gis staiga prisiminė tą debilišką dainelę ir per visas ašaras ir skausmus, sugebėjo sudainuot ar greičiau suinkšt.

- Ar labai skauda?-paklausė merginos ieškodamas jai kokių vaistų nuo skausmo.

-pochui taip.. tik kojos baisiai gaila.. graži buvo..
Gis palinkčiojo, apsikabindama pagalvę, ir bandydama susitaikyt, kad jau niekada nepateks į playboyųų

- Ir bus graži, pamatysi,-pasakė ir ištraukė kažkokio beskonio skysčio, numančio skausmą, kurio įpylė į kažkaip atgabentą stiklinę vandens.
- Išgerk, truputį nukraujavai,-paprašė atkišęs vandenį.

-galėjo kokie 8 peiliai būt, kad gautųsi kažkas panašaus į ,,i love justin bieber"..
Pasvajojus Gis paklusniai nugėrė daugiau nei pusę stiklinės ir dar net chalatà nutempt žemyn sugebėjo

- O aš maniau, kad you love me,-šypselėjo ir padėjęs stiklinę ant spintelės, apklojo Giselę.
- Dabar būk gera, pamiegok,-paprašė merginos.

-tai aš love You, bet vistiek Džastiną daugiau žmonių pažįsta..
Gis nusijuokusi pabandė apsiverst, bet kai nelabai pavyko, grįžo i pradinę padėtį.
-pamiegosiu kai papasakosi iš kur tas peilis man po šikna ir kas tavo rankai..

- Tai žinai, gynybai pasidėjau jei kas į mūsų nuostabiuosius namus laužtųs, o dėl rankos, tai aš ir tau leidžiu ne viską pasakotis,-tyliai net nusijuokęs, Danielius įlindo į lovą po antklode ir pasidėjo galvą ant pagalvės, rodydamas Giselei pavyzdį.

-arba tu nesveikas, arba tu man meluoji... O šiaip aš nuo tavęs nieko neslėpiu, nes tiesiog nėra ko..
Gis nelabai mėgo ant pilvo miegot, todėl nelabai patogiai jautėsi

- Gerai, prisipažinsiu, man tą peilį reikėjo kur nors pasidėt, o tada daug nemąstęs, įkišau į sofą. O dėl tos rankos tai... Žinau, kad tu nuo manęs nieko neslepi, bet aš iš tikrųjų su ta savo ranka nepabaigiau ką pradėjęs, todėl papasakosiu tau ryte, kai susitvarkysiu,-atsakė merginai ir kažkaip gailestingai į ją pažiūrėjo. Ot pridirbo, reiks rytoj tą peilį negailestingai išmest.

-tu ką nors nužudei?
Giselina labai rimtai paklausė Danieliaus ir kaip mama prisirūkiūsiam sūnui į akis pažiūrėjo, ot velnių priėdęs

- Jei pyksi, tai tada ne,-atsakė Giselinai jo manymu visai gudriai, nes pirma, atsakyti tiesiogiai šiaip gėda buvo, o antra, bijojo būt išspirtas iš lovos.

-tai gal reik lavoną padėt užkast? ten toliau gatve yra toks miškas, ten žemė labai smėlinga ir puri, tai tikriausiai neįšalus dar..
Gis visiškai rimtai palinkčiojo, tai ką jau čia.. gi reikia padėt viskame žmogui su kuriuo gyvenimą sieji.

- Gisele, nesipyzdavok... Man pačiam labai negera, bet čia tik todėl, kad galėčiau daugiau niekada nieko nebežudyt. Šiandien išėjau iš mirteis valgytojų, dabar beliko ryte atsikratyt šito,-parodė į savo tą klaikią tatuiruotę su žaizda,-ir jau būsiu normalus eilinis vyras,-pasiteisino ir užsitraukė kaldrą iki nosies, nepatiko jam ta tema, o dar tokiu nelaimingu metu ir dar kai jie apsipykę.

-Aš nesipyzdavoji... aš rimtai pasiruošusi kast tuos lavonus... nu tai ką jau.. pridarei, tai reik gi sutvarkyt, nepaliksi ant šaligatvio...
Pamačiusi žaizdą Gis rimtai persigando..
-O dieve, saulele, gal tau peroksido kokio.. o gal traukplapių prisikint?

- Nieko čia baisaus... Kaip pastebėjai, aš žaizdų tvarkyme patyręs,-šyptelėjo ir pažiūrėjo į Gis.

-aišku, kad baisu... dabar tu be rankos, aš be kojos... mes invalidų pora... daugiau niekada nebūsim ant žurnalų viršelių...
Gis liūdnai palinkčiojus, galiausiai padėjo galvą ant pagalvės

- Ačiū Dievui, kad išrado fotošopą...-nusišypsojo sau patenkintas ir užsimerkė.

-o kaip aš atrodysiu per vestuves?
Gis nusijuokė, nelabai linksmai, greičiau mieguistai..