Miegamasis.

-ne, ne... dar palauk...
Gis nusijuokė, nutempdama nuo jo kaldrą, žemyn.

- Gerai gerai, bet neatklok, šalta,-nusijuokė tempdamasis kaldrą atgal.

Gis juokdamasi irgi palindo po kaldra ir labai smarkiai prisimazino prie sugyventinio, savo šaltai pirštais glostydama Danieliaus sprandą, tyliai kažką niūniavo.
-man patiko tas žiedas... dabar gailiuos, kad atidaviau, bet jei būčiau pasilikus, tai būčiau likus skolinga...

- O tu pagalvok... Vat įsivaizduok, kad tas žiedas buvo koks užburtas žiedas ir dėl jo būtume pamiršus mane ir pabėgus pas Čarlį... Va taip pagalvok ir gal bus geriau, o jei ne, tai tada man irgi eit kokio žiedo pirkt...-palinkčiojo po savo fantazijų padarydamas realesnes išvadas.

-gražiausias žiedas kokį esu mačius... toks subtilus, mažutis ir tuo pačiu toks prabangus...
Gis galėjo kaip barakuda padaryt, bet nemokėjo, durniukė, nemokėjo...

Danielius kumštelėjo Giselei į petį.
- Labai netinkama kalba mano gimtadienio naktį, laaaaabai netinkama...-pamirkčiojo Giselei atsisukęs.

-bet man patiko tas žiedas...labai patiko Danieli...
Giselina patenkinta prisiminimais apie žiedą kurį nešiojo dvi valandas, viena savo koja apsivijo Danieliaus šlaunis..

- Bus tų žiedų... Gal kada susituoksim, ir tada nuo žiedų tau jau darysis bloga,-glostė Giselinos petį ją taip išradingai guosdamas dėl nelemtojo žiedo netekties.

-kaip pasakysi...
Gis nebuvo nusiteikusi ginčytis, todėl tik patenkinta toliau gulėjo, kažką tyliai niūniuodama

- Be to, nebuvo jis jau toks gražus... Aš tokio tai nedovanočiau... Tik tau taip pasirodė,-įtikinėjo Giselę, o kartu save ir dar Orgazmiuką.

-jis senovinis, jo proprosenelės... man labai patiko..
Gis palinkčiojo ir savo nosim pasitrynė į Danieliaus skruostą

- Iš kur žinai?-paklausė Danielius ir apsikabino Giseliną.
- Žinok, tas vynas, kur padovanojau, mano proprosenelio... Jis, nes buvo labai ilgaamžis, kaip ir Čarliaus proprosenelė, man sakė juo nugirdyt merginą, dėl kurios verta mirt pragėrus kepenis...
Gerai, bjaurus tas Danielius tikrai, bet norėjo Giselei parodyt, kad bet kas gali taip sugalvot, o tikra tiesa tai slypi kažkur anapus, ant parduotuvės čekio šiukšlinėj.

-baik, Danieli... juk žinai, kad neiškeisiu tavęs į Čarlį... turbūt niekada.. Viskas apsiramink, prisiglausk, ne taip baisiai širdelę sopės...
Giselina švelniai priglaudė Danieliaus biškį piktą galvą sau prie krūtinės ir lėtai čiūčiavo ir liūliavo, kad tik sugyventinis nurimtų ir nesugalvotų ko baisaus.

- Turbūt,-nusijuokė atkartodamas, ot gaudavo jis tokius žodžius.
- Reikia sakyt niekada nepaliksiu, amžinai mylėsiu... O jei taip nenutiks, nebijok, nesakysiu "nekenčiu tavęs, už tavo melą!"-pamokė Giseliną saldžialiežuviavimo paslapčių.

-baik gyvatinę mane čia mokyt, geriau paklausyk kaip tobulai, nuostabiai plaka mano širdis..
Gis nusijuokė ir paglostė Danieliaus galvą

- Kad aš biškį glušas, rožinis pyragėli,-sukikeno atsiminęs ir pakštelėjęs į lūpas patikrino, ar Giselė vis dar tokia pyragėliška.

-man atrodo, kad po visų šiandieninių sausainių aš jau nebe rožinis pyragėlis, o ponia pyragė...
Gis nusijuokė, dar šiek tiek užlaikė tą Danieliaus bučinį, o vėliau atsitraukė, nes matot kambarį buvo vaikų...

- Saldžioji didžioji motušė pyragienė...
Juokdamasis paplekšnojo Giselei per pyragų prigrūstą šlaunį.

-tu visad man netiesiogiai užsimindavai, kad tau patinka didelės moterys, tai aš stengiuos, labai stengiuos..
Gis nusijuokė ir taipogi pačiupinėjo savo šlaunyyy

- Aš tik šneku Gisele, iš tikro vistiek pirmenybę teikiu modeliams... Bet truputį daugiau mėsos turinčiams modeliams,-nusijuokė prisiminęs perkarusias viktorijos paslapčių dukteris ir šiaip visus modelius.

-aš noriu nusirengt...
Giselina nusijuokė iš to kaip keistai nuskambėjo paprasta frazė ir stengdamasi nesutrukdyt Danieliui viena ranka atsegė džynsus, kuriuos paskui kažkaip kojom išmakalavo ik pat apačios iš jie nukrito ant žemės

- Ir teisingai... Kaip čia dabar guli su rūbais... O kai susitvarkysi, dar ir mane nurenk,-rimtai pasakojo, o į galą vistiek nusijuokė ir stebėjo Giselę lyg jo akys sugyventinei nusirengt padėtų, ot iškrypęs paršas.

-Galvą dviem sekundėms pakelk..
Gis nenorėjo sužalot Danieliaus, todėl jam pakėlus galvą labai greitai nusivilko megztinį, o tada vėl pasiguldė Danielį ir apsiklojo.
-pala...

Danielius labai klusniai vykdė nurodymus leisdamas Giselinai laisvai nusirengt. Ot keičiasi greit viskas pas juos, diena baigias su meilikavimais, o prasidėjo juk su riksmais ir dūžtančiais daiktais.

na taip, taip.. tačiau galbūt, tai ir neleido jų meilei užgesti, visi tie pykčiai, riksmai ir panašiai, kas kart sužadindavo ką nors naujo, nu žodžiu visi suprato, kad geriau pyktis, muštis ir kažką daryt, negu pastoviai sėdėt ant sofutės ir spoksot į teliką. Baigusi filosofuot Giselina žvilgsniu parodė, kad Danielius pakeltų rankas, kad ana galėtų ir jo megztinį nuvilkt.. tinginys..