svetainė.

-Norit duosiu jums kai ką?
Giselė atsistojo saujoj laikydamą tą ,,kai ką".

- O kas tas "kai kas"?-pasiteiravo Giselės susidomėjęs.

-Užsimerk ir išsižiok, o tada suprasi.
Nusijuokė, atsistodama priešais juos, kaip kokia dantukų fėja.

- Ne, tokiuose dalykuose tavim nepasitikiu. Išvis, aš tavim nepasitikiu,-nusijuokė purtydamas galvą.

-Nu, Danieli, negi manai, kad ką nors tau padaryčiau? Aš gera..
Toliau šypsojosi ir keliu pasirėmė į sofą, kaip koks flamingas dabar buvo.

- "Aš gera" tik teiginys, norėčiau argumento,-nusijuokė nepasiduodamas.

-juk pats žinai, kad niekad gyvenime tavęs neskriauščiau.
Pakreipusi galvytę, bandė mielai ir nekaltai žiūrėti į Danielį nesijuokiant.

- Reikėtų labai ir nuskriaustum,-parodė Giselei liežuvį kikendamas.

-neskriauščiau už jokius pinigus. Draugų nemušu ir nežudau, o tik myliu ir duodu kai kąąą.
toliau linkčiojo savo apsvaigusia galva.

- Ir ką man duosi, tabletę su išspaustu paveiksliuku?-nusijuokė apsikabinęs pagalvę.

-galiu ir be paveiksliuko, va yra rožinė kažkur...
prisiminus, kad prasitarė užčiaupė sau burną su rankčą. Tokia durna buvo, bet kažkodėl jai patiko taip.

- Ot ir atspėjau,-patenkintas išsiešiepė.- Bet man dabar reikia geru žmogum būt, tai neee,-papurtė kudlas.

-Būdamas geras, tu man visai nepatinki..
Suraukus savo lūpas, grįžo į vietą ir nepatenkinta nusisuko nuo Danieliaus į kitą pusę.

- Tu man ir būdama gera nepatikai, bet pripratau,-nusijuokė gūžčiodamas pečiais.

-Aš visada buvau gera ir esu dabar, o tu būdamas geras esi visai neįdomus, bet čia tavo pasirinkimas, Danieli, būtnent tavo, aš čia ne prie ko.
Ramiai palinkčiojo ir pasigriebusi taurę, sau ramiai maukė vynelį.

- Aš juk mokytojas, žinai, turiu vaikam rodyt pavyzdį,-nusišypsojo prisipildamas dar vyno visą pilną taurę.

-Taip, Danieli. Geras sprendimas.
Palinkčiojo Giselė, nors dabar visiškai nieko nesuprato. Ne toks tas Danielis buvo iš vis kažkas negero buvo visame šitame reikale. Kiekvienas Danielio žodis tiesiog žlugdė Giselės mylėtą blogą berniuką su piktais kėslais ir blogais planai, bet kažkur giliai esančiu gėriu. Liūdna Giselei darės, nes ji niekad nenorėjo jo pamest, ji visad norėjo jo šalia, gal ne kaip mylimo, bet tiesiog tas žinojimas, kad kažkur po pasaulį šliaužioja Danielis, ją ramino, o dabar. Dabar Giselė norėjo nusigert ir kokius 3 metus pragulėt komoj, o tada atsikėlus sužinot, kad Danieli padarė kažką blogo.

- Tai aišku, aš pats vaikų noriu, o būdamas negeras niekaip nerasiu,-nusijuokė gūžtelėdamas pečiais.

Giselė įtemptą kaklą sa pasimiagė, kad biškį ne taip jaustus tas bjaurus jausmas, kai noris išsisukt visus kūno kaulus.
-Tkrai, taip. Tėvas turi būti pavyzdyys šeimoj. visiškai su tavim sutinku.

- Ir šiaip man dėl savo reputacijos jokios potencialios žmonos susirast nepavyksta,-pasibėdavojo vargšas.

-O dieve Danieli. Pasakyk, kad tai didžiausias mano gyevnimo košmaras, arba, kad tu iš visos širdies nori pasityčiot iš manęs..
vis linkčiojo taisydamasi marškinius.

- O ką aš tau darau?-paklausė pasikasęs pakaušį.

-tu nieko nedarai man. pamiršk, noriu išgert.
ištiesė jam savo tuščią taurę, su lūpų dažais ant kraštų.

- Tuoooj,-pripylė sklidiną taurę Giselei.

Giselė iš kakur ištraukusi servėtėlę, priglaudė ją prie lūpų, o tada sugniaužė kumštyje. Pasiemusi taure, negėrė tik žiūrėjo į raudoną skystį.
-man labai liūdna.