Baseinas

Jasperis atėjęs apsikabino tėtį per kaklą iš nugaros.
-Tai va Monce ar susipažinai su mano sūnumi?,-išsišiepė

- žinai, kol kas dar nelabai...-nusijuokė žiūrėdama į berniuką.

-Tai va,čia Jasper mano kūnas ir kraujas,-pastatė berniuką prieš Mo.

- skamba kaip bažnyčioj,-nusijuokė monica prisiminusi ostijos teikimą, bet surimtėjo.
- taigi, sveikas jasperai, aš tavo tetulytė monica, kai tėtis bus negeras, skųskis man,-nusijuokė ir suvėlė berniuko plaukus.

Berniukas smagiai nusijuokė ir pasiėmė saldainį.
-Jasperi pasakyk tetai iš ku atvažiavai,-paprašė Charly.
-Iš Las Vegaso....

- o, ką lošdavai, blackjacką ar ruletę?-nusijuokė rimtai kalsudama berniuko.

-Rulete...,-dar rimčiau atsakė.
-Monica prisimeni mano santuoką Las Vegase?,-šyptelėjo.

- ant ko dažniau statydavai, juodo ar raudono?-paklausė susidomėjus ir linktelėjo vaikinui, puikiai atsimindama., nes skleroze juk nesirgo.

-Du iš trijų- juodą,-nusijuokė. Ir atkišo lėkštę tortui.

- aš tai ant raudono dažniausiai,-nusijuokus moncė mielai įdėjo vaikui didžiulį gabalą.

Atsisėdo ir pradėjo kimšti torta.Charly atsisuko į Monica.-Tai va kas iš jos atsirado...

- žinai, taip kažkaip ir pagalvojau,-nusijuokė moncė ir pamatė padangėj atskrendančią ir žiauriai vėluojančią jos pelėdą su rytiniu laikraščiu.
- ta kvaiša amžinai... vidurdienį man atneša rytinį laikraštį, vakarines žinias gaunu tik rytą...-pasiskundė savo lėta pelėda ir išstraukė iš rankinės naują laišką danieliui. pririšusį jį prie kojos pelėdai, liepė jai skrist su prisakymu baigt vieną kartą visur vėluot.

-Kai pamačiau šitą mažį net širdis sustojn.Negalvojau,kad išvis toks panašumas tegzisjuoja,-nusijuokė ir stebėjo nukskrendančią pelėdą. -Kam jau siuntinius siuntinėji?,-susidomėjo.

- bet rimtai. žinok grynas tu, akys, plaukai, veido forma... tik ūsai neželia,-nusijuokė atsikąsdama dar pyrago.- danieliui,-atsakė vėl pilna burna.

Nusijuokė iš merginos pastebėjimo.
-Tai kur tas,nes Giselė atrodė susinervinus,kai buvo užėjusi.

- giselė buvo? gerai danielius sakė, tuoj ji pas kitus vaikščiot pradės... ai, o jis tai gavo pasiūlymą sugrįžt į kariuomenę kaip majoras ir važiuot į afganistaną, tai taip ir padarė, keistuolis...-patraukė pečiais moncė, apskritai abudu jie jai keisti labai buvo.

-Buvo bet gal po 10 minučių išėjo...,-dirstelėjo į sūnų.

- danielius man paliko, kad jų katiną perduočiau giselei, o ta neima... gerai, kad man katės patinka,-nusijuokė lėtai gnaibydama tortą.

-Jai prakalbom apie kates... Jasperi surask Milka,-atsisuko į vaiką kuris pasistraksėdamas nuėjo ieškot katuko. -Dai dabar su katėm gyveni. Dabar dvi,poto keturios,šešios, dėšimt,-nusijuokė.

- būsiu tikrų tikriausia senmergė su milijonu kačių,-nusijuokė įsivaizduodama save kaip tą pakvaišusią bobą iš simpsonų.

-Ah, penkis su puse metų nežinojau,kad Jasperis egzistuoja... gaila,kad Siuzanos nespėjau pamatyti,-atsiduso ir susigrūdo burnon gabalą torto.

Vos tik gavęs į rankas žurnalą ir pasidžiaugęs, kad ant viršelio jis toks gražus, na o atvertęs 8 puslapį jau visiškai neapsidžiaugęs, ėmė zvanint Moncei vargšiukas.

- jam penki su puse? atrodė didesnis...-nusijuokė ir žvilgtelėjo namo link, bet vaikas dar nesirodė. išgirdusi skambutį telefone, moncė pamatė, kad alexas skambina. moncė pažvelgė į savo užstatytą laikmatį ir jį sustabdė.
"oho, 5 minutės 33 sakundės nuo žurnalo išleidimo - o jis greitas"-pamąstė ir išjungė telefoną.

Mastė apie vaiko motiną.
-Gaila,kad tik jai žuvus sužinojau apie Jasper'ą,-burbtelėjo.
-Neatsiliepsi?,-paklausė Moncės,užmatęs grįžtantį sūnų.

- tikrai gaila... eik, jasperai, ateik pas tetą moncę,-pamačiusi vaiką, monica paplekšnojo sau per kelius.
- neeee, nesvarbus skambutis,-nusijuokė numojus ranka.