Garwin'skių mafijos namas užmiesty

- Nebijok, Danielius nieko nedarys mūsų vaikam,-papurtė galvą ir pasislinkęs su visa kėde padėjo galvą Karlai ant peties.
- Kaip manai, jei nieko nieko neprisimintum, būtų sunku mane vėl įsimylėt?-paklausė kilstelėjęs galvą, kad matytų merginą.

- nu nežinau, sunku pasakyt, - šyptelėjo, - Reikia Tylerį nunešt į miegamą, vargšas miega ant ranku, - tyliai nusijuokė žiūrėdama į vaiką.

- Man įdomu gal, kodėl visad taip nuobodžiai atsakai?-nusijuokė ir atsargiai paėmė Tylerį, o taip pat ir keistai nurimusią Katherine. Nunešė abu į kambarį.

- aš nesu iškalbingas žmogus, - nusijuokė ir gurkštelėjo sulčių.

Paguldęs vaikus į jų kambarį, grįžo į sodą.
- Anksti smigo, štai ką reiškia diena su tėvu,-nusijuokė atsisėdęs į savo kėdę.

- aš ir manau eisiu prigult, jaučiuosi pavargus, - pasakė ir šyptelėjo.

- aš ir manau eisiu prigult, jaučiuosi pavargus, - pasakė ir šyptelėjo.

- Tai visi iškritę, ką man dabar veikt?-patempė lūpą ir pasirėmė ranka smakrą.

- nežinau, - nusijuokė ir atsistojo.

- Nu ir eik, aš tai neisiu miegost su tavim,-išdidžiai pareiškė.-Dabar,-pridūrė.

Karla šyptelėjo ir pakštelėjus vyrui į skruostą nuėjo į kambarį. Vos radus kambarį, mergina pasiėmė pledą ir atsigulus į lovą juo užsiklojo. Užsimerkus gulėjo.

Neturėdamas ką veikt, nuėjo po laukus pasitrainiot, lėkštes išplaut, o paskui ir į kambarį pas Karlą tipo tvarkytis, kilimus valyt nuėjo.

Tyleris kurį laiką pamiegojo, o paskui pabudęs ėmė vaizduotis, kad jo kambary pabaisa. Likimo valiai palikęs Kath grumtis su monstru, nubėgo pas tėvų į kambarį.
- Mama, tėti, mano kambary pabaiša!-sušuko ir įšokęs pasislėpė pas mamą po sijonu.

Tayloras šluotos galu pasikasė pakaušį nesusipratėliškai dairydamasis. Nuėjęs pakėlė Karlos sijoną ir pasilenkęs pažiūrėjo į Tylerį, kuris atrodo, iš baimės atgal į Karlos pilvą lindo.
- Kokia dar pabaisa? Nebūna pabaisų, čia tuo labiau. Lįsk iš ten, po tavo motinos sijonu tik aš brautis galiu,-paaiškino Tyleriui reikalą.

- Ten tikrai babaiša yr, neisiuuu,-ginčijosi ir apkabino mamos koją neketindamas niekur išeit.

- Ten tikrai nėra babaišoš, pažadu tau. Būk vyras kaip aš, vyrai nieko nebijo,-papurtė galvą ir mintyse pagalvojo "nieko, išskyrus susigadint savo nuostabius blondiškus plaukus".

- Mamyte, tikrai nėra?-paklausė nedrąsiai, vis dar slėpdamasis.

- Tyleri nėra ten jokios pabaisos, bet jei bijai gali likt su manim, - šyptelėjo.

Tyleris pagaliau drįso išlįst ir atsisėdo šalia.
- Nebajau,-pasakė nenorėdamas prieš tėvus pasirodyt bailiu. Bet kažkaip nesinorėjo išeit, oi kaip nesinorėjo.

- Jei nori, galėsiu nueit su tavim ir parodysiu, kad pabaisos nėra,-pasiūlė atsisėdęs netoli.

- Nu gelai, bet galit abu nueit, kad įsitikinčiau?-paklausė meiliai žiūrėdamas tai į mamą, tai į tėtį.

- Tyleri, mama mergaitė, o mergaitės paslaptingose misijose su pabaisomis cypia ir maišosi. Einam išvyt pabaisų iš tavo kambario, karžygy?-pasiūlė mįslingai pasakodamas ir atkišo Tyleriui ranką.

- Na gelai...-padavė tėtei ranką, o tada atsisuko į mamą.
- Labanakt mamyte, saugokis pabaišų,-perspėjo mamuką rimtai.

- Einam,-nusivedė Tylerį už rankos ir įėjo į vaikų kambarį.
- Tai kur ją matei?-paklausė tyliai, kad neprižadintų Katherine.

- Ten...ne, ten.. Ai ten...nezinau,-pasimetė kiek sukiodamasis aplink.