I aukštas, svetainė

- Tai jaučiu vistiek nebūtim radus, man atrodo, ji vėl nuo manęs pabėgo, o sakė "nepaliksiu tavęs Alexai, nepaliksiu",-nusijuokė ir išgirdo beldimą į duris.
- Uuuu, atėjo kažkas.-Pašokęs Alexėjus nuėjo prie durų.

Danielle įėjusi apsidairė ir pamatė, kad jau gana nemažai žmonių prisėdę.
- Sveiki visi,-šypsodamasi pasisveikino ir ėmė rangytis iš savo striukės, stengdamasi neišmesti dovanų, neužgauti ir nepažadinti Christiano.

- Sveika.. Oi, duok padėsiu!-Nicolė prišoko ir padėjo Daniellei nusivilkti striukę, pro šoną žvelgdama į mažylį.
- Koks mielaaaaaas,-cyptelėjo tyliai.

Danielius po vaidų su trenktaja Gisele buvo aiškiai nešventiškos nuotaikos, bet įėjęs vistiek pamojavo visiems.
- Sveikiiiii...- Pradėjęs renktis atkreipė dėmesį į kažkokį sujudimą šalia, ir ten pažino Danielę, su kažkokiu neaškiu ryšuliu ant rankų.
- Daniele?-nustebęs, išsigandęs, pasimetęs, suakmenėjęs ir visoks kitoks "ęs", žiūrėjo į merginą.

- Dėkoju,-Dani nusišypsojo nežinodama kaip kreiptis, ar vardu, ar derėtų sakyti "profesore", tad kreipinį praleido.
- Daniele, Daniele...-šyptelėjo atsisukusi į vaikiną.

Danielius dar labiau išsigando pamatęs, kad tas ryšulys - vaikas.
- Čia juk juk juk... ane?-nurijo seilę pasimetęs, net pamiršo apie visus šalia esančius žmones.

Nicolė tyliai pasitraukė tolyn, kad netrukdytų, ar nestovėtų Danieliui po dešine, jei koks nervų priepuolis jį ištiktų.

Danielle linktelėjo.
- Tavo sūnus.
Padėjo vaikinui užbaigti sakinį ir paglostė kūdikio skruostą.

Danielius lėtai pamirkčiojo ir padėjęs dovanas, nusivilko savo striukę, irgi labai palėtintai.
- Galėsiu palaikyt?-paklausė priėjęs arčiau.

- Žinoma. Imk, tik atsargiai, miega.
Šypsodami mergina atsargiai Danieliui į glėbį paguldė Christianą ir šiek tiek jį atklojo - ir kad tėvas geriau matytų, ir kad nesukaistų, nes čia buvo labai šilta.

Danielius atsargiai paėmė Christianą ir atsisėdo ant sofos ten kažkur netoli Heros ir Nicolės, kad jeigu ką, daugiavaikės motinos jį pataisytų.
- Ką galiu pasakyt... Nepanašus nei į vieną, bet gražus,-nusišypsojo, šiaip jau jam isi maži vaikai nebuvo labai gražūs, bet šitas atrodė visai nieko.

Danielė irgi atsisėdo netoliese. Žinojo, kad Danielius jau yra turėjęs vaiką, bet vis dėlto, jis ir vaikai atrodė gana pavojinga sąjunga.

Giselė grakščiai purtydama sniegą iš plaukų, užėjo į svetainę ir greitu būdų nusirengė paltą, kurį gražiai ten kažkur pasikabino. Pagaliau radusi progą visus nužiūrėjo ir pasisveikino. Pastebėjusi Danielį su vaiku nežymiai nusišypsojo, nes greitai viską suprato. Nesistengdama per daug išsiskirti, atsisėdo kažkur, kažkokia kampe, ant visai patogios kėdės ir laukė kol kas nors duo išgert.

Danielius pažiūrėjo į atėjusią Giselę, bet vaikas užgožė net rytinį pyktį, kuris buvo išlikę dar dabar ir turbūt išliks dar 5 savaites.
- Žinau, klausimas gana keistas, bet kiek jam laiko?-paklausė Danielės apžiūrnėdamas sūnų tai iš vienos pusės, tai iš kitos.

Stefan'as žiūrėjo žiūrėjo ir galiausiai prabilo.
- Danieliau, vaikai prie tavęs kažkaip nedera, bet vistiek labai sveikinu,-pasakė tikėdamasis, kad pusbrolis suaugo pagaliau.

- Pustrečio mėnesio. Dar visai mažas,-šyptelėjo paėmusi nuo stalo sausainį ir svarstydama, kiek kalorijų jame.

Nicolė atsirėmė į savo vyrą ir suleido nagus jam į petį.
- Stefanai, aš irgi noriu tokio mažuliukooooooooo.
Stebint Danielių, Nic panoro dar vieno beibio.

- Taigi jau turim keturis...-Stefka išsigandęs pažiūrėjo į Nicolę. Toks išsigandęs, kad nepajuto jos nagų, draskančių jo petį net per švarką ir marškinius.

Danielius dar spėjo padėkot Stefanui, prieš jam ir Nicolei pradedant aiškintis santykius. Tada netgi šiaip ne taip nurijęs pyktį, pamojo Giselei, norėdamas parodyt savo vaiką.

Gis visus kantriai stebėjo. Vaikas tai tikrai mielas ir labai gražus buvo, bet šiaip visa kita šitam kambary ją labai erzino. Iš proto vargšiukė matyt kraustės.. nu nieko ateis Čarlius Giselė bent atsiprašinėt galės.

Pamatęs, kad Giselė nežada ateit net jo vaiko pažiūrėt, vėl supykęs užrietė nosį ir susikoncentravo į savo atžalą.

- Žinau, ir aš ką tik užsimaniau penkto...-zyzė Stefanui į ausį kaip mažas vaikas norintis antros porcijos ledų, o ne trisdešimtemtė moteris, reikalaujanti penkto vaiko.

Alexėjus fainuoliškai apsidairė, trūko tik Audrey, Matthew, Crystal, Tayloro, Lilian, Charliaus ir Gabės. Nu gerai, visai ne "tik", o apie pusę. Bet vistiek reikia pavaišint susirinkusiuosiuos.
- Kas nori vyno ar kokio kito faino gėrimlio, pakelkit rankas,-nusikuokė pranešdamas vyrą, bet aišku turėjo ne tik jo.

- Bet tu pamąstyk, po vaiko sustorėsi, reiks laikytis dietų...-bandė gąsdinti užsipyrusią savo moterį. O išgirdęs apie vyną, pats pirmas jo pareikalavo.

Giselės ranka viena iš pirmųjų, taip gražiai pasikėlė į viršų. Dabar mąstė, ko ji šį vakar nori ar vyno ar taip iš karto nesikuklinant vodkos..