Diiiidelis prekybos centras "Солнце"

Danielius suprato, kad kitaip nebus, ir pačiupo vežimėlį.
- Ką tik rasi, iškart čia ir dėk,-nusijuokė žinodamas, kad turės tam vežime sutalpint pusę parduotuvės.

-bet tu man pasakyk, ar tau patinka?
Gis apsikabinus Danielį per liemenį, kitoj rankoj laikė tuos mažus medžiagos gabaliukus už nežmoniškus pinigus, bet tada kažkaip niekas nerūpėjo, gi vaikučiui viskas

- Aišku patinka, man viskas čia gražu,-nusijuokė pakšteldamas Giselei į nosį.

pamačiusi potencialius klientus prisistatė visai maloni pardavėja ir pradėjo klausinėt, tokių klausimų kaip ,,kada gims vaikelis?" ,,Ar tai bus pirmoji atžala?" ir panšiai, Gis visai nenorėjo gilintis į sitauciją ir todėl tik paklausė kai galima atskirt kurie rūbai tinka 7-8 mėnesių vaikui, kai pardavėja viską išaiškino, Gis grįžo prie Danieliaus.
-sakė, etiketėj reik žiūrėt ties užrašu ,,months"

- Tu manai, aš pats to nesupratau?-nusijuokė apžiūrinėdamas kažkokią mergaitišką suknelę, nu bet ką daryt, jei jam graži buvo.

-tai ką man reikėjo sakyt?pradėt pasakot, kad vaikelis gims po dešimties metu ir tai bus man antroji tau nežinia kelintoji atžala? eik sau, aš geriau durne apsimesiu...
Gis nusijuokė, mesdama į vežimą visokius šliaužtinukus, seilinukus, o tada dar pažiūrėjo į Danielį su suknele rankose.. nu gražiai vyras atrodė, bet nėr čia laiko seilėtis

- Žiūrėk Gisele, būtnai reikia paimt,-atbėgo pas Giselę su tapkėm - pūkuotų šuniukų galvom - rankose, kaip tik Chriso dydžio.

-kaip miela..
Gis sutikdama palinkčiojo, eidama prie mažų kostiumų, o kas jei greitai reiks eit kur į vestuves? ką? ką?

- Manau, dar reiktų tokių ir avyčių... ir kačiukų... mačiau akciją jiems ką tik uždėjo... TRAUKITĖS BOBOOOOOS!-prasibrovė pro ten jau susibūrusias moteris ir paėmė adr tas avytes su kačiukais.

-o begemotukai?? mačiau yra...
Gis tai vienoj rankoj laikė pilka kostiumą, o kitoj juodą ir niekaip negalėjo apsispręst

- Gerai,-linktelėjo ir savo pranašumu - plačiais pečiais - vėl prastumdęs moteris, iškovojo begemotukus. O tos paliko šnybždamos kaip kobros, nes paskutinė tokio dydžio begeotukų pora buvo.

-saulyteeeeee, man reik tavo pagaaaalbosss...
Gis pasisuko į Danielį su dvejais kostiumais, kaip ir minėjau pilku ir juodu

- Pilką,-pasakė pasvarstęs kokią pusę minutės.

-o gal abu? taip abu...
išprotėjusios sumos vis augo ir augo.. Gis tiek sau neišleisdavo, nes tiesiog nerasdavo nieko gero, o čiaaa, viskas taip tobulaa

- Kad kostiumą nelabai kur apvilksim...-vis dėlto nusprendė, kad nereikalingų pinigų gal geriau nepirkt, paskui ant maisto neliks, ir juodą padėjo atgal.

-neeee... mes jį imsim..
Gis lyg kokią galią turėdama žvilgsnyje, pažiūrėjo į Danielį ir įdėjo kostiumą atgal.

- Tada neimsim pilko... Juk Chrisas pas mus ne tiek dažnai bus,-primindamas nuleido Gis ant žemės.

-imsim abu. Esam turingiausių žmonių sąrašuose, o vaikučiui pinigų gailim. Taip nebus, Danieli.
Gis labai griežtai užbaigė diskusija ir įdėjo abu kostiumus į vėžimą

- Aš negailiu, bet tai visiškai nereikalinga...-burbėjo, bet išimt kostiumo nebedrįso.

-man nereikia kailinių, nenoriu mašinos ir be vėrinio apseisiu, tik vienintelis mano troškimas, kad šitas vaikas būtų pats laimingiausias, pats gražiausias ir pats sėkmingiausias. viskas.
Gis kaip kokia vilkė už Chrisą kaip už savo vaiką gerklę pasiruoš buvo perkąst, bet kam

- O aš čia pabuvęs užsimaniau mergaitės... Gisele, ar tau sunku? Vieną mažą mergaitę, daugiau nieko nebeprašysiu niekada...-pasakė žiūrėdamas į suknytes su poniais.

-ką?
Gis nelabai klausė ką tas čia kalba, nes dabar jau domėjosi mažomis kojinytėmis, kurios buvo pritaikytos, tam, kad mokyti vaikučius vaikščioti.

- Pastok ir pagimdyk man dukrą, prašauuuu,-pakartojo priėjęs.

-sustok ir įdėmiai įsiklausyk, į tai ką kalbi..
Gis labai rimtai palinkčiojo, nusisukdama ir rinkdamasi į spalvotų kojinyčių

- Aš rimtai, labai noriu, kad mes turėtume vaiką, ir būtent mergaitę...-pats jautė, kad baisiai jiems būtų, baigtųs visi grabaliojimaisi vidury namų, durniavimas ir jau akimirką suabejojo savo žodžiais, bet tuoj vėl persigalvojo.