Dar vienas turtingojo Danielio namas nuošaliau

- Kaip nori. Nenori dalintis broliškai, nesidalink,-gūžtelėjo pečiais.

- Tu man ne brolis. Nesigailiu, kad tu neaugai su manim. Vaikų namuose tau ir buvo vieta, nes toks kaip tu niekam nereikalingas,-lėtai pasakė piktai tardamas kiekvieną žodį.

Danielis jau rimtai norėjo pačiupt Taylorą už gerklės ir pasmaugt, bet susilaikęs tik ironiškai nusišypsojo.
- Miela. O gal jau teiksies išduot, kur pasislėpė bailiai tėveliai?-dar kartą pakartojo.

- Nieko aš nesakysiu,-pasakė ir nusisuko.

- Kaip nori. Dabar beveik 14 valanda. Susitiksim ryt tokiu metu, o tu čia pamastyk vienas,-gūžtelėjo pečiais ir išėjo iš rūsio.

Paliktas vienas, Tayloras supanikavo. O Dieve, ką jis veiks ŠITIEK laiko pririštas prie kėdės? Kaip ištvert PARĄ? Negalėdamas patikėt Danielio žiaurumu, muistėsi ant kėdės gerą pusvalandį. Pabėgimo planui neišėjus, sėdėjo ant kėdės ir bandė prastumt laiką niūniuodamas, dainuodamas, pasakodamas anekdotus, kartodamas mokykloj išmoktų nuodų receptus ir karts nuo karto, bandydamas išsilaisvint.

Danielis palikęs Taylorą rūsy, slampinėjo namuose. Naktį, kad ir norėtų, negalėtų nepalikt jo čia vieno - dabar pilnatis, o Danielis, virtęs vilkolakiu, privalo nebebūt namie. Todėl užrakinęs rūsio duris, pavakare išėjo į mišką.

Kitą dieną grįžęs, kai jau buvo po 14 valandos, Danielis atsirakino rūsy. Nusišypsojo, pamatęs Taylorą.
- Kaip sekės? Nenuobodžiavai?-paklausė pakreipęs galvą.

- Ne.
Pasakė truputį patylėjęs. Iš nieko neveikimo ir alkio, buvo beveik iš proto išsikraustęs.

- Vargšelis. Tikriausiai jau norėtum keliaut namo? Aš būtinai tave išleisiu, tik pasakyk, kur tėvai. Ir dar, pasakyk, kur Auksinis Sausainis,-pasakė priėjęs. Auksinis Sausainis - labai paslaptinga, vertinga ir brangi Garwinų šeimos relikvija.

- Nesvajok, aš tau nieko nesakysiu!-užrėkė.

- Nebūk užsispyręs šiknius, nes sėdėsi čia tol, kol pasakysi, taigi greičiau,-pasakė susidėjęs rankas ant krūtinės.

- Geriau supūsiu čia sėdėdamas, nei tau ką išduosiu!-vėl sušuko ir neištvėręs pradėjo muistytis, raitytis ant kėdės bandydamas ištrūkt.

- Klausyk, jei tau smagu čia sėdėt, tai sėdėk, bet aš turiu ką veikt!-pagaliau įpykęs staigiu mostu išsitraukė iš kišenės peilį ir tuoj atsirado prie Tayloro.
- Pasakyk, kitaip bus blogai,-pasakė įrėmęs peilio smaigalį Taylorui į kaklą.

Tayloras pažiūrėjo į Danielį ir šyptelėjo.
- Jei mane nužudysi, nesužinosi, nei kur tėvai, nei kur Sausainis,-lėtai pasakė. Negalėjo išduoti kur tėtis su mama, nes Danielis juos užmuš, o kur Auksinis Sausainis - feodalo Tayloro proproproproprosenelio markizo Alfonso Marijos de la Garwinėjaus iš Šampanės Prancūzijoje, gaminusio puikiausius šampanus ir sidrus bei sukūrusio to meto vakarų europoje labai populiarius šampano skonio sausainius su spanguolėmis, nukaldintas pusantro kilogramo aukso sausainis su rubinais vietoj spanguolių - išduoti irgi negalėjo, nes tai didžiausias pasididžiavimas iš visų didžiausių pasididžiavimų, kokie didžiausi pasididžiavimai tik gali būti.

-Gal ir taip, bet jei nesakai, iš tavęs irgi jokios naudos,-pasakė bakstelėjęs peiliu stipriau, kad įsirėžtų į odą.

- Tai žudyk tada nieko nelaukęs, neš aš tau nieko tikrai nepasakysiu,-pasakė jausdamas, kaip nemaloniai peilio smeigalys praduria odą.

- O gal vis dėlto pasakytum, jeigu visai netyčia tavo vietoj atsidurtų... tavo žmonelė arba... sūnelis..?-paklausė.

- Kvaily, nelysk prie jų! Išsigimėlis!-surėkė ir muistydamasis pasimovė ant peilio labiau. Iškart iškėlė galvą laisvindamasis iša šmenų.

Danielis patraukė peilį ir žvilgtelėjo į kraują.
- Klausyk, nebūtina nei pravardžiuotis, nei žudytis pačiam. Kvailutis,-nusijuokė erzinančiai veldamas Taylorui plaukus.

- O tu išsigimėlis,-piktai iškošė pro dantis.

- Gerai, jei nekalbi, tai pabūk dar parą čia, gal tada persigalvosi. Iki rytojus, broliūk,-nusišypsojęs įsikišo peilį kišenėn ir išėjo.

Tayloras užsimerkė. Ir vėl teks praleist marias laiko nieko neveikiant. Nuleidęs galvą bandė bent nusnaust ir pamiršt skausmą iš žaizdos gerklėje.

Sulaukęs pavakario, vėl išskubėjo į mišką, prieš tai gerai užrakinęs rūsio duris.

Išgirdęs laukinių durų trinktelėjimą, Tayloras ėmė daužytis ir makaluotis ant kėdės kaip beprotis. Galiausiai, kai nieko neišėjo, užriaumojo kaip pašautas briedis ir giliai kvėpavo iš pykčio.