Viešbutis

Tayloras lėtai atėjo koridoriumi ir sustojo prie savo kambario durų. Atrakinęs jas, įžengė į vidų ir pasidėjo lagaminą dairydamasis.
- Joooo...-atsiduso išsidrėbęs ant fotelio. Iš tikro tikėjosi, kad viešbuty apsistot nereikės, nes turėjo daktaro adresą. Bet tas adresas galiojo prieš 20 metų, o dabar...
Vaikinas dar kartą atsiduso. Visą dieną lakstė po pusę Paryžiaus. Tai į daktaro namus. Tai į ligoninę. Tai pagal kitą adresą. Apvaikščiojo kaimynus, žodyno pagalba bandydamas suregzt vieną kitą prancūzišką sakinį. Galiausiai net į nekilnojamo turto agentūrą buvo nulėkęs. Nieko. Ką sužinojo, tai, kad jo brolį prieš 20 metų pradanginęs daktaras kelis kartus keitė gyvenamą vietą.
Po mąstymų, Taylas atsistojo ir pavaikščiojo pirmyn atgal. Staiga suurzgė pilvas ir vaikinas atsiminė, kad nieko šiandien nevalgė. O tai tau, rekordas! Apsisukęs aplink savo ašį, patraukė link spintelės, kurioje rado sausainių ir kažkokių pyragaičių.
- Tiks,-tyliai burbtelėjo vyniodamas pyragaitį iš blizgaus popieriuko. Koks vienišas dabar Garwinas jautėsi, vis mąstė, ką veikia Karla, Tyleris, ar Danielis nieko nepadarė jiems ir ar nerado pasislėpusių tėvų.
Sukramsnojęs keletą pyragaičių, vaikinas nusirengė ir atsigulė į lovą. Nuo spintelės pasiėmęs pluoštą šiandien gautų popierių ir kitą pluoštą jau atsivežtų. Juose ėmė ieškot ko nors, kas paaiškintų Danielio atsiradimą.

Staiga ėmė kažkas skambėti ir Tayloras pašoko iš lovos. O taip, žadintuvas. Vaikinas betyrinėdamas dokumentus, buvo užmigęs. Apsižvalgęs ir atsikvėpęs, Taylas vėl nugriuvo į lovą, užsitempdamas antklodę iki kaklo. Miegoti nebeišėjo, todėl ėmė mąstyt apie viską, kokius 2 milijonus dalykų vienu metu. Bet daugiausiai savo protingų minčių skyrė prakeikto daktaro suradimui.
Kokį 10 minučių pasivoliojęs pataluose, T galiausiai išsiropštė iš jų. Išsimaudęs, apsirengė ir ėmė dėliotis visą gautą informaciją. Sutvarkęs viską ir užrakinęs kambarį, Garwinskis nuėjo papusryčiaut, o jau pasistiprinęs, vėl patraukė į miestą.

Vakare, Tayloras vėl grįžo į kambarį. Ir žinoma, vėl nieko nepešė. Vienintelis dalykas, ką sužinojo, kad tas daktaras buvo iškeliavęs į Angliją, tačiau dabar vėl grįžo. Vadinasi, jo vis dar reikia ieškoti čia, Paryžiuje.
Viską pasidėjęs, vaikinas užsiropštė ant lovos ir kaip jau įprasta, pradėjo lošt gyvatėlę. Kai greitai pabodo, numetė telefoną ant spintelės ir įsijungė žinias. Be galo nuobodu buvo vienam jau kelintą dieną čia. Tayloras nebuvo pratęs taip ilgai gyventi vienas, jam baisiai draugijos reikėjo.
- O jei taip ką nors pasikviesčiau? Mačiau gi kažkokį ale raudonųjų žibintų kvartaliuką miesto gale,-sukikeno prisiminęs tas palei sienas sustojusias, ryškiai apsirengusias ir išsidažiusias, tačiau baisiai nuvalkiotas, merginas. Aišku, nerimtai kalbėjo jis. Nors būtų visai neblogai kokią draugę parsitempt, bet parsivedęs tokią "žibintietę", tai pasijaustų tarsi pilvotas senis, kuriam niekas nebeduoda, tik prostitutės.
Primąstęs visokių įdomių dalykų apie moteris, kurių niekad gyvenime nesupras (o ypač savo žmonos), Tayloras įsijungė krepšinio rungtynes ir ėmė jas vėpsot, išsibūręs didelį gabalą riebaus torto. Ir ko jam dabar trūko iki pilnos laimės? Tik kokio palydovo, kuris kartu žiūrėtų tą prakeiktą krepšinį.

Taip bežiūrėdamas televizorių, nei pats to nejautęs, Tayloras ėmė ir nusmigo. Pabudo, kai krepšinis buvo senų seniausiai pasibaigęs ir jau rodė kažkokią lievą pornūškę.
- Damn hot,-nusijuokė žvilgtelėjęs, kas per mergina vaidina ir išjungė televizorių. Greitai nusirengęs, Taylas įšoko į lovą ir vos padėjęs galvą ant pagalvės, vėl nukeliavo į sapnų karalystę.
Rytas. Vaikinas pajutęs saulės spindulius, krentančius ant veido, nenoriai atsibudo. Jau nebuvo labai anksti, bet vistiek, mielai dar būtų pamiegojęs, nes buvo baisi pelėda. Gali nemiegot ligi pat ryto, bet jau užmigus - miega kad ir visą dieną.
- Jau devynios?-susiraukęs pažvelgė į laikrodį. Jis manė, kad dabar daug mažiau valandų. Pasivoliojęs lovoje kurį laiką, galiausiai atsikėlė iš jos ir susimė už galvos. Ją taip skaudėjo, atrodė, kad pusiau plyšta. Matyt, bus pasigavęs kokį prancūzišką virusą.
Apsirengęs, Tayloras užsivilko striukę ir nieko nelaukęs, su keliais adresais, išėjo iš viešbučio.

Rytą Tayloras pradėjo vartytis lovoj ir galiausiai pabudo. Pakėlęs galvą ir susiraukęs antakius, apsižvalgė po patalpą. Ką čia darau? Kur esu? Kodėl aš guliu su drabužiais? Kodėl man skauda galvą?
Bemąstydamas vėl padėjo gražią galvytę ant pagalvės ir susikaupęs po truputį atsiminė viską.
- Ai, vakar gėriau... O dėl ko gėriau? By...Karla žino,-nusikeikė užsimerkęs. Po kiek laiko ir atsiminė, kodėl gėrė.
Pasiėmęs nuo spintelės stiklinę vandens, išgėrė visą ir išlipo iš lovos. Greitai nusirengė drabužius, su kuriais labai buvo nemalonu, matyt todėl, kad miegojo su visais. Išsimaudęs, Tayloras apsirengė ir išmovė ieškot maisto.

Elisabeth su Eduardu atėjo čia.
-Sakiau, kad čia gražu...

Nusišypsojo. Aišku laikė merginos ranką savo delne.
- Tikrai gražu.

-Nori apsistoti čia?
Pažiūrėjo į vaikiną, prisiglausdama arčiau.

- Aišku.- Nusišypsojo ir nuėjo su ja iki registratūros.

-Tikiuosi neprieštarausi dalintis su manimi kambariu..
Nusijuokė.

- Viena lova net.- Nusijuokė ir užsakė jiems vieną kambarį.

Kadangi jiedu neturėjo jokių lagaminų ar dar kažko, tuoj pat buvo palydėti iki kambario.
Elisabeth įėjusi į kambarį, pažiūrėjo pro langą.
-Pažiūrėk..

Priėjęs apsikabino merginą iš nugaros ir padėjęs galvą jai ant peties pasižiūrėjo pro langą.

Elisabeth, užsimerkė. Jai buvo malonu jausti vaikiną šalia.
-matai, ten Eliziejaus laukai...

Nusišypsojo.
- Nori šampano?- Tyliai paklausė.

-Ne..
Vos vos papurtė galva. Atsisuko į vaikiną.

- Tai ko tada nori?

Elisabeth neatsakė į jo klausimą. Atsirėmusi į marmurinę palangę, vaikiną prisitraukė arčiau.

Nusišypsojo merginai.
- Nesakiau, kad tavo akys gražios?

{{Ždž, tingiu trint šitą žinute xDD}}

-Pati žinau..
Nusijuokė ir pabučiavo vaikiną..

Priglaudė merginą prie savęs ir toliau tęsė bučinį, kuris keik aršesnis pasidarė.

Elisabeth apsivijo vaikiną rankomis ir bučiuodama, šypsojosi.

Neaišku kaip, bet jie sugebėjo parsirasti ant lovos ir aišku Eduardas ją toliau bučiavo.