Danielio vaikystės namai

Danielis nusišypsojo rožine šypsena. Seniai vaikis šypsojosi nuoširdžiai. Išvis, kiek atsimena, paskutinį kartą šypsojosi erzindamas Tayloro žmoną, kai vaidino, kad ruošias ją išprievartaut.

-Duok man mažą butuką.
Papučia lupytes kaip ankščiau darydavo su tėčiu besibučiuodama.

- Mažą tai mažą, kodėl gi ne,-irgi papūtęs savo rožinęs lūpytęs, pakštelėjo į Giselės.

Suplojo rankytėm.
-Kai fainai.
Nusišypsojus, nulipo nuo to stalo ir pradėjo raustis ieškodama žalios arbatos.

Ir jis suplojo rožiniais delniukais, sėdėdamas ant stalo ir mosikuodamas kojom.
- Tu čia kaip namie žiūriu?-nusijuokė stebėdamas merginą.

-Ką tu žinai, gal aš čia slapta gyvenu. Nors ne gal aš atsikraustau.
Nusijuokė ir susiradusi žalią arbatėlę. Užsiplikė verdančiu vandenėliu.
-Nori?

- Aišku. Kada aš ko nenorėjau?-nusijuokęs nulipo nuo stalo ir įsitaisė ant kėdės.

-Leisk atspėsiu. Tu nori airiško kavos?
Alkoholis Danieliaus brolis... O airiška kava tai kava su viskiu. Logiškai turėtų būti taip...

- Jei padarysi, tada noriu,-pakėlė antakius žiūrėdamas į merginą.

Šyptelėjus surado viskio ir supylus į kavą, padavė D. Neusilaikius susipylė to viskio ir į savo arbatėlę. Nusijuokė iš savo kvailo elgesio, bet jai patiko eksperimentuoti.

- Kažin, kas per xuinia pas tave gausis? Kažkodėl man priminė nuotykį, kai iš ledų ir šaltos arbatos pasidariau kokteilį,-susiraukęs pasitrynė pilvą, prisiminęs savo barmenišką improvizaciją, pasibaigusią tūlike.

-Viskas bus gerai.
Iš butelio atsigėrė viskio ir tada dar užsigėrė taip vadinama xuinia.

- Pažiūrėsim,-stebėdamas merginą gurkštelėjo kavos.

-Žiūrėk ir mokykis iš profisionalų.
Pasiiėmusi tą butelį po truputį gėrė. Viskis degino gerkle, bet G tai nesustabdė.
-Mano rekordas 3 buteliai.
Pasigyrė ir toliau kovojo su nesibaigiančiu buteliu.

- Gal naujo rekordo nesiek, šiandien labai tingiu girtom merginom rūpintis,-pareiškė stebėdamas Giselę vis dėlto, su kažkokiu rūžavu susižavėjimu.

-Manim rūpintis tau nereikės. Aš labai savarankiška. Išeini į gatvę ir atsiranda labai daug norinčių tavim pasirūpint... O tada tik reik išsirinkt tą kuris tinkamas rūpinimui.
Pastato butelį ant stalo vien iš kažkokio gero jausmo Danieliui visai nenori, kad jam kiltų problemų. Atsisėda kažkur ant stalo ir pažvelgus į jį gražiom akytėm, nusišypso.
-papasakok ar susiradai savo gyvenimo meilę, o gal vis dėl to meilių?

- Meilių? Tau galvoj negerai, aš juk normalios orientacijos! Negi gėjus galėtų būt toks rožinis?-pakėlęs antakius Danielis apsižvalgė po rožinę aplinką.
- O meilės irgi ne, kam jų išvis reikia?-numojo ranka jis į tas meiles, jam ir su meilužėm gerai.

-Pagal visus standartus turėtum augint tris mielus vaikučius, atsakingą darbą ir žmoną kuri duoda į metus kartą. Tu neatitinki nei vieno kriterijaus... Blogai. Tiesiog paniškai blogai...
Palinguoja galva, negali patikėt, kad Danielis toks nestandartiškas.

Danielis pakėlęs antakį, susiraukęs žiūrėjo į Giselę.
- Tris vaikus? Aš nemėgstu vaikų. Kam tos žmonos, ir dar duodančios kartą į metus, jei vistiek išsiskirsi?-paklausė maišydamas šaukštu savo kavą.

-Tu lopas.
Nusijuokė įjungus mielą balsiuką ir mielą veiduką pradėjo sapaliot nesąmones.
-Vaikučiai tokie mieli dalykai... Noriu kokių šešiolikos. Bet prieš galutinai susigadindama gyvenimą aš dar pagyvensiu kaip seksualna moteriškaitė, nenuvarginta vaikų ir vyro kiekvieną naktį maldaujančio to paties.
Paskutinį sakinį išdėstė normaliai.

- Šešiolikos?-prunkštelėjo purtydamas galvą. Jam apie vieną vaiką būtų baisu pagalvot.
- Aš nei vieno neauginčiau,-pareiškė.

-Tai liksi senbernis, nes visos nori vaikų...
Liūdnai linkteli, nes jos laukia toks pats liūdnas likimas.

- O kas sakė, kad aš vest noriu?-nusijuokė ir numojęs ranka. Vedus tiek daug visko prarandi, o gaut tai nieko negauni.

((štai ir atsiskleidė visa Tiesa :DDD )))

-nu gerai, kaip sau nori.
Nusijuokė.
-gyvenimas negailestingas... Arba išteki, arba niekas tavęs nemyli...

((:DDDDDDDDDDDDD))

- O kam išvis tos meilės reik? Gyvenimas geras tada, kai yra šilta lova, cigarečių, valgio, alaus ir mergų,-pareiškė.