Kavinukė

Tayloras nusijuokęs patogiai įsitaisė kėdėj.
- O Dieve, Charlotte, kaip mes kentėjome, kai tu išvykai... Mama kiekvieną naktį šaukdavo, "Lotte, grįžk, dukra, maldauju, nepalik manę!". Visi taip tavęs ilgėjomės, mažieji dvyniai visada klausdavo, kur dingo jų sesuo... O aš... man buvo taip sunku išlaikyti vėžiu sergančią mamą ir 5 mūsų brolius! Dirbau dieną naktį, kol Marytė paliko atsuktą dujų balioną... Kilo baisus gaisras, mama ir mažasis Antanas sudegė, Petras jų nebespėjo išgelbėti... Dieve, juos paėmė į vaikų namus, buvo taip baisu...-pasakojo su skruostais riedančiom ašarom. Kažkokia bobutė atėjus paplekšnojo Taylorui per petį.
- Viskas bus gerai vaikine, Dievas tau padės,-tokia liūdna paglostė jam galvą ir nuėjo. Tayloras tyliai sukikeno ir nusišluostė ašaras.

Klausosi neva rimtu veidu, net bobutė patikėjo, kad Tayloro klausytoja tikra ir nieko nesuprantanti. Tiksliau kaip ir ta bobutė nesuprantanti, kad čia pokštas. Galiausiai Šarlotė nebeatlaiko ir garsiai nusijuokia, kad turbūt visa kavinė suaidi, pajaučia, kaip pačiai ašaros jau veržias per kraštus. Tik žinoma juoko ašaros.
-Taylorai, tu nesveikas vaikine... -bando nusivalyti ašaras, nes jau sunkiai ką mato.

Tayloras kikendamas žiūri į Charlottę.
- Kažkada paplūdimy sukūręs kažką panašaus ir prasinešęs su kepurę pro žmones, per 2 minutes susirinkau 30 dolerių su centais,-nusijuokė prisiminęs, kaip visą Majamy gąsdino ir būsimai žmonai gėdą darė. Nu bet pinigų užtat užsikalė.

-Tu nesveikas! Nuoširdžiai sakau ,-pasiima servetėlę nuo staliuko ir pasivalo akis, atsikvėpia, mat užduso jau nuo tokio juoko, skruostukus pasitrina pirštais, nes paskaudo.
-Taip ir žinojau, kad su tavim liūdėti neįmanoma... -nutęsia nusišypsodama ir dar šokolado pakabindama.

Tayloras palinksėjo juokdamasis.
- Su savo nusidurniavimu visus čia jau užknisau, smagu, oi smagu sutikt žmogų, kuriam tai patinka,-vis dar juokdamasis,- O žinai, tą kartą paplūdimy man atrodo dar kelnes nusimovęs buvau, kad tikrai namų netekęs atrodyčiau,-nusijuokęs patikrino, ar jo puodely dar yra gėrimo. Dar šiek tiek radęs, užsivertė visus lašelius.

-Durneli tu! -nusijuokia ir pastumia šonan šokoladą, mat per saldu jau Šarlotei pasidarė.
-Hmm.. Gal reiktų ir man taip žmones pagąsdinti? Koks vaidmuo man tiktų? -sukikena ir pasižiūri įdėmiai į Taylorą.

- Tau tiktų... vampyrės!-sušuko nusijuokęs. Rimtai, nieko geriau Charlottei nesugalvojo. Gal pasiūlytų būt vargše našlaitėle, bet Tayloras juk nenori konkurentų, oi kaip nenori.

-O vampyrams pinigus aukoja? -pasilenkia per staliuką link Tayloro ir tyliai paklausia, nenorėjo, kad kas išgirstų.

- Ne, bet gali nutaisyt piktą rožą, nu maždaug tokią...-susiraukė, atkišo dantis ir rankas lyg kokia katė,- O tada pripuoli ir rėki:
- Atiduok pinigus, kol nesuleidau savo nuodingų vampyriškų dantų tau į suknistą kaklą!
Vėl ėmė juoktis padėjęs galvą ant stalo.

Krūpteli net pati ir atsitraukia.
-Aš negalėčiau taip žiauriai gal... -numykia kikendama.

- Gerai jau gerai, tada teks mokyt tave apsiverkt, kad galėtum būt tobula našlaitė,-nusijuokė ir jau mintyse ėmė dėliotis našlaičių meno mokymą.

-Gerai, man tinka ,-tvirtai linkteli nusišypsodama ir galvoja, ką jai reiktų apsirengti, kaip randą ant veido nusipiešti ar dar kokių gudrybių pridaryti.

- Tai va Lotte, pirmiausiai reikia apsiverkt. Įsivaizduok kokį svogūną prieš akis, arba labai labai liūdną įvykį ir kurį laiką nemirkčiok,-stengėsi kaip nors nupasakoti merginai, kaip reikia apsiverkt iš lempos.

-Ok. Svogūnas ,-linkteli ir užsimerkia trumpam, kol pavyksta svogūną įsivaizduoti, tada atsimerkia ir lediniu veidu žiūri į vieną tašką, įsivaizduodama, kad ten svogūnas. Merginos akys pradeda blizgėti.

Tayloras susižavėjęs savo mokine žiūri į Charlottės bandymus ir gurkšnoja likusią arbatėlę, lyg tikras mokytojas.

Apsiverkia galiausiai, bet vistiek nusijuokia.
-Nepakartojama.. -pati net nustemba.

- Valio!-juokdamasis pradėjo plot merginai ir sveikindamas paplekšnojo per nugarą.

-Ačiū, ačiū ,-linkteli galva kai kokia karalaitė miestui, nusijuokia ir nusivalo tas ašaras.

Alexas besiklausydamas graudžios Tayloro istorijos, sukikeno. Aišku buvo neįmanoma jos neišgirst, nes visa kavinė nuo jo balso skambėjo. Atsidusęs ėmė laukt kol Ari pagaliau atsakys... ką nors.

Tayloras nusijuokęs galutinai užbaigė savo arbatėlę.
- Dabar, Charlotte, galėsi užsimaut kokius skudurus, susivelt ir verkdama kaulyt pinigų,-nusijuokė pabandęs įsivaizduot tokią Lottę. Išties juokingas vaizdas buvo net mintyse.

-Gal būsiu tavo vargšė sesutė, gerai? Nusipaišysiu fingalą po akimi ir šlubuosiu dar ,-prunkšteli įsivaizdavusi save.

- Gerai, dar galim pridėt, kad tu sergi astma,-vėl juokėsi planuodamas jų pinigų kaulinimo aferas. Iš tikro, tai pinigų nei jam nei Char netrūksta, bet vistiek jų niekada per daug nebūna.
- Beje, į kokį koledžą patekai? Taip ir nepaklausiau tavęs to,-prisiminęs nusišypsojo.

-Sutarta ,-tvirtai linkteli ir sukikena. -Na.. kadangi kartais būnu tikras velnias, o kartais angeliukas, tai gavau teisę rinktis iš Plastic Smile ir Dark Souls, bet pasirinkau Plastic'ą, nežinau kodėl.. gal geriete tampu ,-nusijuokia.

- Žinau, kodėl pasirinkai Plastic Smile. Nes ten kieti žmonės sėdi!-nusijuokė kraipydamas galvą ir pasilenkė į priekį.
- Kiek iš Plastic Smile žmonių pažįstu, visi veeeeery mieli žmogai,-nusišypsojo,- O be to, koledžo vadovas - vienintelis vyras tarp mokytojų!-sukikeno linksėdamas.

-Ooo, tai gal ir gerai pasirinkau tuomet ,-nusišypso laiminga ir patenkinta, suploja delniukais žiūrėdama į T.